Rusija „nusivylusi“
„ROSATOM“ savo laiške, kurį prašo perduoti visoms suinteresuotoms Lietuvos ministerijoms ir žinyboms bei Lietuvos žiniasklaidai ir visuomenei, klausia, kodėl Lietuva vienintelė iš visų Baltijos jūros valstybių ignoruoja Rusijos bandymus užmegzti konstruktyvų dialogą dėl Kaliningrado AE. Esą „ROSATOM“ surengė seriją sėkmingų konsultacijų su Latvija, Vokietija, Lenkija, Baltarusija, Estija, Suomija, Danija, Norvegija ir Švedija – visomis valstybėmis, išskyrus Lietuvą.
„Pagal konsultacijų rezultatus visų valstybių atstovai pareiškė, kad yra patenkinti pateiktos informacijos apimtimi ir turiniu, – rašoma laiške. Ir tik Lietuva tapo vienintele valstybe, kuri vengia dvišalių konsultacijų.“ „Rosatom“ tvirtina, kad į Lietuvą reguliariai siunčia informaciją apie AE ir atsako į visus gaunamus klausimus – bendras atsakymų skaičius esą sudaro daugiau nei 1000 puslapių.
„Esu priverstas pranešti, kad Rusijos pusė yra nusivylusi dėl Jūsų neseniai padaryti pareiškimo, kad mūsų valstybės nepakankamai bendradarbiauja Baltijos AE statybos projekto įgyvendinimo klausimais“, – Lietuvos užsienio reikalų viceministrui rašo S. Novikovas.
Be to, S. Novikovas piktinasi tuo, kad lietuviai savo klausimuose reikalauja papildomos informacijos, kuri savo ruožtu yra „griežtai konfidenciali“. Norint gauti tokius duomenis, įskaitant ir mūsų įgyvendinimo projekto ekonominį pagrindimą, privaloma sudaryti dvišalį tarpvyriausybinį susitarimą“, – tęsiama laiške. Tokį pasiūlymą Lietuva esą ignoravo.
Laiško pabaigoje raginama „tęsti konstruktyvų dialogą tarpusavio bendradarbiavimo dvasia, kuri visiškai atitiktų draugystės ir geros kaimynystės santykius tarp mūsų tautų“.
Svarbiausių atsakymų Lietuva negauna
Užsienio reikalų ministerija, reaguodama į šį laišką, pareiškė, kad „ROSATOM“ toli gražu nesiruošia atsakyti į Lietuvai svarbiausius klausimus, kurie jau ne kartą buvo užduoti. Tarp jų – ar buvo atliktas alternatyvus aikštelių įvertinimas, kaip to reikalauja ESPO konvencija, kaip bus užtikrinamas reaktoriaus aušinimas, kai aikštelė nuo pasirinkto aušinimo šaltinio – Nemuno – yra nutolusi 10-12 kilometrų, kodėl seisminių tyrimų dokumentuose yra vadovaujamasi senais, 1983 metų duomenimis, kodėl nepateikta informacija apie avarinės parengties planus, ir taip toliau.
„Tai tik dalis neatsakytų klausimų, kuriuos Lietuvos pusė kelia nuo 2010 m. Per pastaruosius trejus metus Lietuvos institucijos oficialiai kreipėsi į Rusiją su šiais ir kitais klausimais keliolika kartų, paskutinį kartą 2013 m. liepos 12 d., tačiau atsakymų kol kas nesulaukia. Tarptautinių įsipareigojimų – Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA), Branduolinės saugos konvencijos ir Espo konvencijos reikalavimų – įgyvendinimas Kaliningrado atominės elektrinės atveju negali būti tik formalus“, – tvirtinama oficialiame ministerijos pranešime.
„Lietuva ragina atsakingas Rusijos institucijas konstruktyviai bendradarbiauti siekiant abiem pusėms svarbaus tikslo – užtikrinti branduolinę saugą regione“, – užbaigiamas pranešimas.
Energetikos ekspertas Jurgis Vilemas Balsas.lt tvirtino, kad ši diskusija yra apskritai beprasmė, nes elektrinės statybos bet kuriuo atveju šiuo metu yra sustabdytos: „Taigi šitos Baltijos AE statybos yra iš viso sustabdytos. Mano nuomone, jos išvis nebus."
