Rusijos visuomenė nei psichologiškai, nei istoriškai nepasiruošusi svarstyti sovietų okupacijos žalos atlyginimo Lietuvai klausimą. Ši tema Rusijos žmonėms nepriimtina, teigia darbą Lietuvoje pradėjęs naujasis Rusijos ambasadorius Vladimiras Chkhikvadzė.
Ketvirtadienį atsakydamas į žurnalistų klausimus rusų diplomatas, be kita ko, teigė pasigendąs žurnalistų geranoriškumo ir piktinosi pateikiamais neva provokaciniais klausimais.
„Ši tema nepriimama Rusijoje ir politiniame, ir buitiniame lygmenyje - tai faktas. Žmonės nepasirengę svarstyti šios temos psichologiškai, istoriškai, savo auklėjimo, savo išsilavinimo prasme. Mes skirtingai žvelgiame į mūsų istoriją kai kuriais klausimais - šiuo atveju į Antrojo pasaulinio karo istoriją. Reiškia, turi ateiti laikas ir sudarytos sąlygos, kad tai aptartume. Kaip pavyzdys - Rusija neturi taikos sutarties su Japonija, bet tai netrukdo mums svarstyti problemas, bendradarbiauti, vystyti santykių, taip pat ir prekybinius“, - ketvirtadienį po susitikimo su Seimo pirmininku Česlovu Juršėnu žurnalistams sakė Rusijos ambasadorius.
Diplomatas nekomentavo praėjusią savaitę Rusijos Valstybės Dūmos priimto pareiškimo, kuriame Lietuvos veiksmai įvardijami kaip neva keliantys grėsmę Europos saugumui ir stabilumui.
Anot jo, Dūma, taip pat ir Lietuvos Seimas - įstatymų leidžiamosios valdžios, kurios turi teisę priimti įvairius pareiškimus ir išvadas.
Kita vertus, V.Chkhikvadzė pripažino, jog pastaruoju metu Rusijos ir Lietuvos santykiai yra kiek atvėsę.
„Tai, kad pastaruoju metu tam tikras šaltukas mūsų santykiuose matomas, tikiuosi, kad jūs taip pat tai puikiai suprantate“, - teigė ambasadorius.
V.Chkhikvadzė čia pat pridūrė, kad diplomatija - menas gludinti aštriuosius kampus, ieškoti bendros kalbos ir spręsti tarpvalstybines problemas. Tokių problemų, anot ambasadoriaus, labai nedaug.
V.Chkhikvadzė neslėpė nepasitenkinimo kai kuriais žurnalistų klausimais. Paklaustas, kaip vertina savo pirmtako Boriso Cepovo ankstesnius viešus pareiškimus, vadinant Lietuvą skandalistų šalimi, naujasis Rusijos ambasadorius kreipėsi į žurnalistą: „Jūs užduodate klausimą ir nematau geranoriškumo, pozityvumo. Jei norite mane išprovokuoti, jums tai nepavyks. Buvęs ambasadorius - labai nusipelnęs patyręs diplomatas“.
Seimo pirmininkas Č.Juršėnas teigė, jog susitikime jokių provokuojančių klausimų svarstyta nebuvo, aptartos svarbios abiems valstybėms temos - readmisijos sutartis, tranzito į Kaliningradą klausimai, Kaliningrade dingusio lietuvio verslininko Stanislovo Juciaus byla, okupacijos žalos klausimas.
Seimo vadovas pažymėjo, jog pačiame pirmajame susitikime su naujuoju ambasadoriumi požiūriai kai kuriais klausimais išsiskyrė, tačiau dėl jų bus kalbama ir tariamasi būsimuose susitikimuose.
„Yra neišspręstų ir pastaruoju metu atsiradusių klausimu, plius dar kažkokie pareiškimai, vienokie ar kitokie, kurie atsiliepia mūsų santykiams. (..) Kai kurie klausimai jo (Rusijos ambasadoriaus - BNS) supratimu yra techniniai. Šiandien per pirmąjį susitikimą įrodinėti, kad tai politiniai klausimai - ankstoka. Susitiksime antrą kartą ir bus galima pasitikslinti, kur ir ar pajudėjo kai kurie klausimai“, - kalbėjo Č.Juršėnas.
Rusijos Valstybės Dūma praėjusią savaitę priėmė pareiškimą „Dėl Lietuvos Respublikos valdžios veiksmų, nukreiptų Rusijos ir Lietuvos santykiams bloginti“, kuriuo kritikuoja Lietuvos valdžios poziciją Rusijos atžvilgiu ir pažymi, jog Lietuvos veiksmai gali kelti grėsmę stabilumui ir saugumui Europoje.
Valstybės Dūmos dokumente aštriai kritikuojamas Seimo 2000 metais priimtas įstatymas dėl sovietų okupacijos žalos atlyginimo, prieš kelias savaites Seimo priimtas sovietinius simbolius draudžiantis įstatymas, taip pat - Lietuvos veto ES ir Rusijos deryboms, bei pasklidusios nepatvirtintos žinios apie tariamas JAV ir Lietuvos derybas dėl galimo priešraketinės gynybos skydo elementų dislokavimo Lietuvoje.
Lietuva yra skaičiavusi, jog SSRS okupacijos padaryta žala gali siekti apie 80 mlrd. litų, tačiau šie duomenys nėra labai tikslūs, nes nebuvo nustatyta aiški metodika, kaip turi būti skaičiuojama ši suma.
2000-aisiais Seimas priėmė įstatymą, įpareigojantį Vyriausybę derėtis su Rusija dėl okupacijos žalos atlyginimo, šiemet sausį Seimas priėmė rezoliuciją, raginančią Rusiją pradėti konsultacijas su Lietuva dėl žalos atlyginimo.
1940 metais Lietuvą okupavo Sovietų Sąjunga, vėliau vykstant Antrajam pasauliniam karui Lietuvos teritoriją užėmė nacių Vokietija, 1944-45 metais Raudonajai armijai iš Lietuvos išstūmus vokiečių kariuomenę Lietuva vėl priverstinai tapo viena Sovietų Sąjungos respublikų.
Lietuva per sovietų okupaciją dėl trėmimų, žudynių, priverstinės emigracijos neteko iki trečdalio gyventojų.
