Susitarimas, kurio detalės neskelbiamos, gali atnaujinti Rusijos dujų tiekimą Ukrainai, nutrauktą nuo birželio, taip pat užtikrinti tiekimą vartotojams prieš padidėjant paklausai šaltuoju metų laiku ir prieš išsenkant atsargoms. Ši sėkmė buvo netikėta po ankstesnių derybų Milane, kurios, anot Kremliaus, buvo „kupinos nesusipratimų ir nesutarimų“.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė žurnalistams, kad sutartis, pagal kurią dujų tiekimas būtų atnaujintas „bent jau žiemą“, buvo pasiektas per susitikimą prie keturių akių su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka po derybų, kuriose dalyvavo Europos lyderiai.
„Susitarėme dėl visų šios sutarties parametrų“, – sakė V.Putinas, tačiau paragino Europos šalis padėti Ukrainai apmokėti įsiskolinimus už dujas, kurie, pasak jo dabar sudaro 4,5 mlrd. JAV dolerių (12,1 mlrd. litų).
Šis susitarimas buvo sudarytas po virtinės derybų, kurios surengtos Milane vykusio Azijos ir Europos viršūnių susitikimo kuluaruose ir per kurias europiečiai nedemonstravo jokių ženklų, kad ketina atšaukti sankcijas Maskvai, įvestas dėl krizės Ukrainoje.
Taip pat buvo pasiekta tam tikra pažanga tariantis dėl Ukrainos ir Rusijos sienos stebėjimo, taip pat dėl vadinamosios demarkacijos linijos, skiriančios prorusiškų kovotojų ir Ukrainos vyriausybės pajėgų kontroliuojamas teritorijas stebėjimo. Italija, Ukraina ir Rusija sutiko prisidėti prie Prancūzijos ir Vokietijos, pažadėjusių aprūpinti paliaubas prižiūrinčius Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) misijos pareigūnus bepiločiais žvalgybos orlaiviais.
Tačiau krizės, atgaivinusios prisiminimus apie Šaltąjį karą, galutinis sprendinys vis dar atrodo tolimas. Iki šiol dar nebuvo išspręstos kai kurios didelės problemos, kaip klausimas dėl vietos valdžios rinkimų rytų Ukrainos separatistiniuose regionuose. Be to, pastarieji susitikimai atskleidė įtampą, tvyrančią santykiuose tarp V.Putino ir Europos lyderių, ypač Vokietijos kanclerės Angelos Merkel.
„Aš čia kol kas neįžvelgiu jokio proveržio, – A.Merkel pareiškė po vieno susitikimo. – Mes toliau kalbėsimės. Pasiekta pažanga dėl kai kurių detalių, tačiau pagrindinis klausimas yra besitęsiantys Ukrainos teritorinio vientisumo pažeidimai.“
Kijevas ir jį palaikančios Vakarų šalys kaltina Maskvą separatistų sukilimo Ukrainoje rėmimu – siuntimu jiems kovotojus, karius ir ginklus. Rusija neigia savo tiesioginį kišimąsi, tačiau sako turinti teisę ginti rusakalbių interesus.
Kai praėjusį mėnesį buvo susitarta dėl paliaubų, kautynės rytų Ukrainoje aprimo, tačiau Vakarų šalys sako, jog Maskva turi žengti naujus žingsnius Kijevui padrąsinti, jeigu nori, kad sankcijos būtų atšauktos.
Netgi tebevykstant kautynėms, Rusija ir Ukraina ginčijosi dėl kainų, kurias Kijevas turėtų mokėti už rusiškas dujas. Rusija, reikalaujanti mokėti brangiau ir kaltinanti Kijevą vengimu apmokėti skolas, birželį nutraukė dujų tiekimą Ukrainai. Tai padidino nuogąstavimus, kad Rusijos dujų tranzitas į Europą per Ukrainą taip pat gali būti sutrikdytas, kai žiemą padidės vartojimas.
Europos Sąjungos (ES) pareigūnai nurodė, kad derybos dėl dujų tęsis Briuselyje ateinančią savaitę. P.Porošenko sakė žurnalistams turintis vilties, kad penktadienį pasiektas preliminarus susitarimas galės būti sustiprintas iki kito susitikimo.
Įtemptą padėtį pabrėžė artilerijos šaudymas, kuris buvo girdimas Ukrainos rytiniame Donecko mieste – prorusiškų separatistų, siekiančių atsiskirti nuo Kijevo valdžios, pagrindinėje tvirtovėje.
SLOGI NUOTAIKA
Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris, anksčiau penktadienį susitikęs su Ukrainos energetikos grupės „Naftogaz“ vadovu, sakė, kad dujų tiekimas Ukrainai galės būti atnaujintas tik tuomet, jeigu Ukraina sutiks su Maskvos keliamomis sąlygomis.
„Jeigu tos sąlygos bus nevykdomos, tuomet bus taikomas dabartinis režimas“, – perspėjo jis.
Tuo tarpu Kijevui aiškiai simpatizuojantys Europos lyderiai vienas po kito ragino Rusiją visiškai įgyvendinti paliaubų sutarties sąlygas.
Vokietijos lyderės A.Merkel pozicija užduoda toną ES santykiuose su Rusija. Ji vadovavo Europos pastangoms įtikinti V.Putiną pakeisti savo požiūrį dėl Ukrainos. Tačiau Milane A.Merkel susidūrė su didelėmis kliūtimis – vienas Vokietijos pareigūnas pripažino, kad Rusijos lyderis nebuvo „labai konstruktyviai nusiteikęs“.
Abiejų lyderių pirmasis susitikimas ketvirtadienį smarkiai vėlavo, nes V.Putinas į Italiją atskrido gerokai vėliau negu planuota. Kuomet jis atvyko, A.Merkel ir V.Putino ilgiau negu 2,5 val. trukusi diskusija užsitęsė gerokai po vidurnakčio, ir abi pusės pripažino, kad šios derybos buvo nevaisingos.
Penktadienį A.Merkel griežtai kalbėjo su buvusiu Sovietų Sąjungos KGB šnipu ES ir Azijos lyderių akivaizdoje, sakė įvykių liudininkai.
Po V.Putino kalbos, kurioje jis iškėlė abejonių dėl Ukrainos suverenumo, A.Merkel jam priminė 1994 metais Budapešte pasirašytą sutartį, pagal kurią Rusija pripažino Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą su Krymo pusiasaliu, kurį Maskva šių metų kovą okupavo ir aneksavo.
Kremlius vertinimai dėl pirmųjų susitikimų taip pat nebuvo džiugūs.
„Derybos iš tiesų sunkios, yra daug nesutarimų, daug nesupratimo. Vis dėlto jos vyksta, keičiamasi nuomonėmis“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kaltindamas kai kuriuos neįvardytus derybų dalyvius „absoliučiai išankstinio, nelankstaus, nediplomatiško nusistatymo“ laikymusi.
RANKA PASIEKIAMAS SUSITARIMAS
Nors derybų pradžia buvo įtempta, Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) tikino, kad vėlesni susitikimai buvo vaisingesni.
„Sutartis dėl dujų dabar išties ranka pasiekiama – tai labai svarbu ukrainiečiams ir labai padrąsinama rusams, nes jie išties nori, kad jiems būtų sumokėta“, – aiškino jis.
Rusija yra didžiausia Europos dujų tiekėja – šios šalies tiekiamos dujos sudaro trečdalį suvartojamų Europos Sąjungoje. Apie pusė ES iš Rusijos perkamų dujų tiekiamos tranzitu per Ukrainą. Maskvos ir Kijevo ginčai dėl dujų kainų ir tranzito tarifų tęsiasi jau trečią dešimtmetį, tačiau šį kartą įtampa daug didesnė dėl kautynių Ukrainos rytuose.
Jau daugiau negu 3,6 tūkst. žmonių žuvo rytų Ukrainoje nuo kautynių pradžios balandžio viduryje, kai separatistai paskelbė suverenias „liaudies respublikas“ dviejose srityse.
Nors V.Putinas šią savaitę paskelbė, jog Rusijos kariai, sutelkti prie sienos su Ukraina, bus atitraukti, Vakarų šalių pareigūnai nori aiškiai įsitikinti, kad Maskva iš tikrųjų vykdo šį pažadą.
„Vladimiras Putinas labai aiškiai pasakė nenorintis „įšaldyto konflikto“ ir padalytos Ukrainos“, – nurodė Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas).
„Jeigu tai tiesa, tuomet Rusija dabar turi imtis veiksmų, kad būtų įgyvendinta viskas, dėl ko buvo sutarta. Jeigu to nenutiks, tuomet aišku, jog Europos Sąjunga, ir Britanija joje, privalo išlaikyti sankcijas ir spaudimą, kad tokio konflikto mūsų žemyne nebeūtų“, – pridūrė jis.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
