Nuo šiol Rusijos Federacijos Konstitucinis Teismas savarankiškai spręs, ar būtina Rusijos teritorijoje vykdyti „tarptautinės žmogaus teisių apsaugos institucijos sprendimus“.
Šis įstatymas įsigalioja jo pasirašymo dieną. Anksčiau gruodį jis buvo patvirtintas šalies Dūmoje, o vėliau buvo patvirtintas ir Federacijos Taryboje.
Rusija 1996 metais pasirašė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, ratifikavo eilę jos protokolų.
Rusijos deputatas Dmitrijus Gudkovas mano, kad šis įstatymas ne tik dar labiau blokš į viduramžius tačiau ir didžiausią žalą darys „patiems paprasčiausiems žmonėms“. „Pavyzdžiui, – karo pensininkams, kurie dažnai kreipiasi į EŽTT norėdami apginti savo teises. Karinio rūstumo jums, o ne teisių – štai jums ką atsakys Konstitucinis Teismas. Ir taškas“, – dar lapkritį kalbėjo politikas. Maža to, įstatymas, jo manymu, gresia Rusijai dar didesne izoliacija, „dar labiau pablogėjusiu investicijų klimatu“, „tolimesniu rusų teisių pagrindų naikinimu“ ir „šalinimu iš įvairių tarptautinių organizacijų“.
Prieš metus buvę JUKOS akcininkai laimėjo teismo procesus prieš Rusijos Federaciją EŽTT ir Hagoje. Strasbūro teismas liepė Rusijai išmokėti buvusiems akcininkams 1,866 mlrd. eurų, o Hagos arbitražo teismas – daugiau nei 50 mlrd. dolerių. Rusija nesutinka su šiais sprendimais, todėl kai kurios šalys užšaldė kai dalį Rusijos aktyvų. D. Gudkovo teigimu, „joks įstatymas, net labiausiai neteisėtas, negali būti naudojamas atgaline data“. „Tai yra pagal jau paskelbtus EŽTT nutarimus teks mokėti, o sudarytus sandorius teks gerbti“, – mano politikas.
Tačiau po Rusijos Konstitucinio Teismo aiškinimo, kad Rusija gali nevykdyti kai kurių EŽTT verdiktų (kurie tariamai prieštarauja šios šalies Konstitucijai), Teisingumo ministerijoje pareiškė, kad vadovausis šiuo sprendimu, kai bus svarstomas JUKOS akcininkų bylos kompensacijos klausimas.