Rusija pirmadienį pirmą kartą užsiminė esanti pasirengusi paspartinti savo dviejų karinių bazių Gruzijoje uždarymą, kuris, anot naujo vertinimo, gali užtrukti nuo septynerių iki devynerių metų.
Nuo sovietinių laikų likusios karinės bazės yra viena pagrindinių priežasčių, temdančių Maskvos ir naujosios Gruzijos vadovybės, norinčios, kad jos būtų uždarytos per trejus metus, santykius.
Iki šiol oficialioji Maskva tvirtino negalėsianti bazių uždaryti mažiausiai dar dešimt metų.
Tačiau pirmadienį Rusijos generalinio štabo viršininko pirmasis pavaduotojas Jurijus Balujevskis vienai iš vietos naujienų agentūrų pareiškė: "Reikėtų ieškoti tarpinio varianto. Galbūt visą šį procesą įmanoma realizuoti per septynerius ar devynerius metus. Tai priklausys nuo to, kada mes galėsime pradėti kurti infrastruktūrą atitraukiamoms pajėgoms".
Gruzijos reikalavimas uždaryti karines bazes per trejus metus yra "nerealus", pabrėžė aukštas Rusijos karo vadas.
Gruzijos valdžios atstovai šio pareiškimo dar nekomentavo.
Bazių, kuriose tarnauja apie 8 tūkst. kariškių, klausimas iškilo visu aštrumu po to, kai praėjusių metų lapkritį Gruzijoje buvo nuverstas ilgametis šios buvusios sovietinės respublikos lyderis Eduardas Ševardnadzė, o naujuoju prezidentu tapo labiau provakarietiškos orientacijos prezidentas Michailas Saakašvilis.
Jo teigimu, Rusijos bazės yra "kolonijinė" atgyvena. Jų uždarymo klausimą jis susiejo su kova su čečėnų maištininkais, anot Maskvos, iš Gruzijos teritorijos rengiančiais išpuolius prieš Rusiją.
Gruzijos poziciją dėl bazių uždarymo remia Vašingtonas, kurio kariniai instruktoriai apmoko Gruzijos armiją, tačiau Rusija akcentuoja negalinti sau leisti uždaryti jų greitai. JAV yra davusios suprasti, jog finansiškai prisidėtų prie spartesnio Achalkalakio ir Batumio bazių uždarymo.
Daugumai apžvalgininkų atrodo, kad Rusija vengia spręsti bazių klausimą, tikėdamasi išsaugoti savo įtaką Gruzijai ir strateginę svarbą turinčias karines bazes prie Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) narės Turkijos sienos.
“Reuters”-ELTA
