NATO pareiškimai apie planus pasiųsti papildomas pajėgas į Baltijos šalis veikiau yra pastangos gaivinti Aljansą iš "pusiau lavono būklės", o ne užtikrinti veiksmingą atsaką į Ukrainos krizę, trečiadienį pareiškė įtakingas Rusijos įstatymų leidėjas.
"Matome, kad NATO - tai aljansas, praradęs savo egzistavimo prasmę pasibaigus Šaltajam karui. Ir dabar, naudodamiesi padėtimi Ukrainoje bei didindami įtampą dėl Krymo prisijungimo prie Rusijos, jie mėgina įlieti naujo kraujo NATO struktūrai, kuri ... pradėjo palaipsniui trauktis netgi ne į antrą, o į trečią planą Europos valstybių prioritetuose", - sakė Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Aleksejus Puškovas.
Tai jis pareiškė naujienų agentūrai "Interfax" komentuodamas antradienį NATO generalinio sekretorius Anderso Fogho Rasmusseno (Anderso Fouho Rasmuseno) išsakytas mintis.
NATO vadovas pareiškė, jog Aljansas nedvejodama imsis visų priemonių, kad atgrasytų potencialius agresorius ir apgintų sąjungininkes. Paklaustas apie galimą papildomų pajėgų dislokavimą dėl Rusijos planų nerimaujančiose Baltijos šalyse, generalinis sekretorius atsakė, kad svarstomos visos galimybės.
Pasak A.Puškovo, siūlymai dislokuoti papildomas pajėgas Rytų Europoje nėra atsakas į Ukrainos krizę, nes tai negali išspręsti problemų, su kuriomis susidūrė Kijevas, arba paveikti padėties Kryme - tai gali tik dar labiau padidinti įtampą.
"A.F.Rasmussenas puikiai supranta, kad NATO yra organizacija, praradusi išorinį priešą. NATO mėginimas rasti išorinį priešą tarptautinio terorizmo pavidale nepavyko. Dabar kai kurie NATO sluoksniai, siekdami atgaivinti šią organizaciją ir išvesti iš pusiau lavono būklės, kurioje ji yra dabar, laikosi nuomonės, kad reikia įgyvendinti Rusijos grėsmės sampratą. Dėl to atsiranda tokių pareiškimų", - sakė įstatymų leidėjas.
Dūmos deputatas pabrėžė, kad ši politika glaudžiai susijusi su JAV interesais, nes Vašingtonas seniai nepatenkintas Europos indėliu į kolektyvinės gynybos sistemą: tik trys Europos Sąjungos šalys vykdo savo įsipareigojimus dėl NATO veiklos finansavimo.
Dėl šios priežasties eskaluojami pareiškimai apie Rusijos keliamą grėsmę, siekiant sukurti naują priežastį NATO egzistavimui, teigė A.Puškovas.
Jis pabrėžė, kad didelių Aljanso karinių kontingentų dislokavimas Rytų Europoje prieštarautų 1997 metais Rusijos ir NATO pasirašytam susitarimui.
"Pagal tą dokumentą, naujose NATO narėse, kurios į šią organizaciją buvo priimtos po 1997 metų, neturėtų būti nei branduolinio ginklo, nei didelių karinių kontingentų, - aiškino A.Puškovas. - Jeigu NATO pasuks šiuo keliu, bus tiesiogiai pažeisti šie susitarimai. Ir tai nepagerins saugumo padėties valstybėse, kuriose būtų dislokuoti kontingentai - jeigu tai įvyktų."
A.Puškovo nuomone, A.F.Rasmusseno pareiškimų neverta sureikšminti, žinant, kad jau yra išrinktas jo įpėdinis - buvęs Norvegijos premjeras Jensas Stoltenbergas, "kuris išsiskiria nuosaikesnėmis pažiūromis".
"Apskritai, A.F.Rasmussenas jau yra praeities žmogus - rugsėjį jį pakeis J.Stoltenbergas. Todėl dabartiniai jo pareiškimai atspindi tam tikras NATO nuotaikas, tačiau vargu ar gali būti vertinami kaip galutiniai", - pažymėjo A.Puškovas.
"Manau, reikia atsižvelgti į tokio pobūdžio pareiškimus, bet vertinti juos gana ramiai. Man atrodo, kad naujoji NATO strategija, įskaitant dėl santykių su Rusija, bus kuriama jau vadovaujant naujam generaliniam sekretoriui", - sakė jis.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
