Tokį Užsienio reikalų ministerijos komentarą ketvirtadienį citavo naujienų agentūra ITAR-TASS.
A.F.Rasmusseno pareiškimas, ketvirtadienį paskelbtas jo „Twitter“ mikrotinklaraštyje, tiesiogiai prieštarauja anksčiau tą pačią dieną paskelbtam Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimui.
„Patariame akliesiems susipažinti su prezidento gegužės 7-osios pareiškimu“, – nurodė ministerija, kurią citavo ITAR-TASS.
NATO generalinis sekretorius Varšuvoje trečiadienį vakare pareiškė nepastebėjęs jokių ženklų, kad Rusija būtų atitraukusi savo pajėgas nuo sienos su Ukraina.
„Kalbant apie pareiškimus, kad Rusija atitraukia karius – negaliu patvirtinti tokios informacijos; mes nematėme jokių ženklų, kad Rusija atitraukia savo karius“, – sakė A.F.Rasmussenas.
Pagal JAV ir NATO pareigūnų vertinimus, Rusija prie sienos su Ukraina yra sutelkusi apie 40 tūkst. karių – tuo metu, kai Kijevo vyriausybės pajėgos kaunasi su prorusiškais separatistais šalies rytuose.
A.F.Rasmussenas trečiadienį taip pat sakė, jog NATO „nedels atlikti tolesnių žingsnių, jeigu bus būtina“ sustiprinti savo rytinio sparno gynybą.
„Tarp tokių žingsnių gali būti suintensyvintos pratybos, peržiūrėti gynybos planai ir tinkamas (pajėgų) išdėstymas“, – sakė jis po susitikimo su Lenkijos užsienio reikalų ir gynybos ministrais.
(papildyta 11.05) Britanija nepastebėjo Rusijos pajėgų atitraukimo nuo Ukrainos
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as (Viljamas Heigas) ketvirtadienį pareiškė, kad nebuvo jokių ženklų, jog Rusija atitraukė savo pajėgas nuo sienos su Ukraina, taip pat paragino Ukrainos rytuose veikiančius prorusiškus separatistus susilaikyti nuo planuojamo referendumo dėl nepriklausomybės.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį paragino separatistus atidėti tą balsavimą, planuojamą surengti sekmadienį, tai pat pareiškė, kad Maskva atitraukė karius nuo abiejų šalių sienos.
Tačiau Gruzijoje viešintis W.Hague'as atkartojo NATO, Pentagono ir Baltųjų rūmų pareiškimus, kad V.Putino pareiškimai apie pajėgų atitraukimą yra abejotini.
„Nematėme jokių ženklų, kad kokios nors Rusijos pajėgos būti atitrauktos iš teritorijų, kuriose jos buvo pastarosiomis savaitėmis. Jos išlieka didelės netoli Ukrainos rytinių sienų“, – diplomatijos vadovas sakė per spaudos konferenciją Tbilisyje.
Paklaustas apie V.Putino raginimą atidėti separatistinį balsavimą, W.Hague'as atsakė: „Tikiuosi, kad žmonės Donecke ir kitose vietose, kurie planavo vadinamuosius referendumus, atsižvelgs į tuos žodžius ir nesurengs tokių referendumų.“
W.Hague'as taip pat leido suprasti, kad išlieka galimybė, jog Rusijai bus paskelbtos naujos sankcijos, kurios papildytų jau įvestas Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos (ES).
„Ruošiamės sankcijoms ir toliau rengiame sankcijas, įskaitant plačiai aprėpiančias sankcijas, jeigu jos bus būtinos. Europos Sąjungos šalių reakcija į tuos pareiškimus, be abejo, priklausys nuo įvykių artimiausiomis dienomis“, – pabrėžė jis.
JAV ir Ukraina kol kas neįžvelgia pokyčių Putino pozicijoje
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paragino sukilėlius Ukrainoje sustabdyti planus dėl separatistinio referendumo, taip pat pareiškė, jog Maskva atitraukė savo pajėgas nuo kaimyninės šalies sienų, tačiau šis menamas nuomonės pakeitimas neįtikino Kijevo ir Vašingtono.
V.Putinas trečiadienį taip pat pagyrė planus gegužės 25 dieną surengti Ukrainos prezidento rinkimus, nors Kremlius juos anksčiau smerkė, sakydamas, jog tai yra „žingsnis teisinga kryptimi“.
Šie netikėti komentarai galėtų atverti galimybę išspręsti konfliktą Ukrainoje, kuris peraugo į didžiausią priešpriešą Europoje nuo Šaltojo karo, Kijevo vyriausybės pajėgoms mėginant susigrąžinti kontrolę daugiau nei 12 miestų, užimtų prorusiškų sukilėlių.
Naują V.Putino retoriką lydėjo teigiami ženklai Maskvos ir Niujorko finansų rinkose. JAV ir Europa ruošėsi paskelbti sankcijas prieš plačius Rusijos ekonomikos sektorius, šaliai balansuojant ant recesijos ribos, jeigu būtų sužlugdyti rinkimai Ukrainoje.
Tačiau Baltieji rūmai ir NATO pareiškė, kad kol kas nepastebėta jokių ženklų, kad Rusija būtų atitraukusi savo pajėgas, o Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas apkaltino V.Putiną „pučiant miglą“ dėl separatistinių referendumų, nes jie yra neteisėti.
V.Putinas prieš du mėnesius sutelkė prie sienos su Ukraina apie 40 tūkst. karių, tačiau dabar pareiškė: „Mes juos atitraukėme. Šiandien jie yra ne prie Ukrainos sienos, o savo įprastose pratybų vietose, mokymų poligonuose“.
V.Putinas ragino separatistus Ukrainoje „atidėti referendumus, suplanuotus gegužės 11-ajai, siekiant sukurti sąlygas, būtinas dialogui“.
Vienas iš separatistų lyderių Denisas Pušilinas pareiškė, kad V.Putino pasiūlymas bus išnagrinėtas ketvirtadienį.
V.Putinas šiuos komentarus išsakė po susitikimo su Šveicarijos prezidentu Didier Burkhalteriu (Didjė Burkhalteriu), kurio šalis šiuo metu pirmininkauja Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO).
Rusijos prezidento atstovas vėliau sakė, jog jeigu Ukraina dabar sustabdytų karinį puolimą ir padėtų dialogą, „tuomet tai galėtų vesti Ukrainą iš padėties, kuri šiuo metu tik blogėja“.
Tačiau kalbėdamasis su žurnalistais JAV prezidento lėktuve „Air Force One“, Baltųjų rūmų atstovo spaudai pavaduotojas Joshas Earnestas (Džošas Ernestas) sakė, kad „iki šios dienos“ nebuvo „jokių įrodymų, kad toks atitraukimas buvo įvykdytas“.
Vašingtonas „neabejotinai sveikintų reikšmingą ir skaidrų (pajėgų) atitraukimą“, pridūrė jis.
„To mes siekėme jau gana ilgą laiką“, – pabrėžė J.Earnestas.
Vakarų šalių vyriausybės su didėjančiu nerimu kalbėjo apie karo Ukrainoje grėsmę, plečiantis smurtui, taip pat visokeriopai reiškė palaikymą prezidento rinkimams, kuriuos organizuoja Kijevo laikinieji lyderiai, laikydami juos itin svarbiu žingsniu į politinį stabilumą po to, kai buvo nuverstas Kremliaus palaikomas Ukrainos vadovas Viktoras Janukovyčius.
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as (Viljamas Heigas) po susitikimo Kijeve su Ukrainos naujaisiais lyderiais sakė, kad Rusija slapta siunčią į šalį kovotojus ir skleidžia „milžinišką propagandos srautą“, darydama „nepriimtiną spaudimą“, kuriuo siekiama sužlugdyti rinkimus.
JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) praeitą savaitę pareiškė, jog jeigu Maskva užkirs kelią rinkimams, jis įsakys suintensyvinti „sektorines“ sankcijas. JAV administracija trečiadienį atšaukė prekybos lengvatas Rusijai.
Rusakalbiai, sudarantys didelę dalį gyventojų Ukrainos rytuose ir pietuose, nuogąstauja dėl galimų suvaržymų vartoti gimtąją kalbą ir kitų teisių praradimo vadovaujant naujai provakarietiškai vyriausybei, kuri veikiausiai ateis į valdžią po rinkimų.
Tie nuogąstavimai kurstė sukilimą, per kurį kovotojai dabar mėgina susigrąžinti strategines pozicijas, pastarosiomis dienomis užimtas Ukrainos kariuomenės.
Pareigūnai nurodė, kad per operaciją prieš sukilėlius žuvo 14 karių, dar 66 buvo sužeisti, taip pat prarasti trys kariniai sraigtasparniai. Tuo tarpu separatistai, kaip manoma, prarado per 30 kovotojų.
Per susirėmimus ir gaisrą pietiniame Odesos uostamiestyje praeitą penktadienį žuvo dar 42 žmonės, daugiausiai prorusiški aktyvistai. Dėl to bendras pastarosios aukų skaičius priartėjo prie 90.
V.Putinas savo komentarus išsakė ruošiantis penktadienį minėti Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare metines. Maskvos Raudonojoje aikštėje vyks paradas, per kurį bus demonstruojama Rusijos karinė galia.
Rusijos pareigūnai ir valstybinė televizija vis plačiau vaizduoja Kijevo veiksmus kaip prilygstančius Vokietijos fašizmui, tuo tarpu Ukraina įžvelgia sovietinės agresijos renesansą.
F. Steinmeieris giria Putino „konstruktyvų toną“ dėl Ukrainos
Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas-Valteris Šteinmejeris) ketvirtadienį sveikino Vladimiro Putino „konstruktyvų toną“ dėl Ukrainos, kai Rusijos prezidentas pasakė sukilėliams sustabdyti planus dėl nepriklausomybės referendumų ir paskelbė, kad jo pajėgos atsitraukė nuo Ukrainos sienų.
„Sveikinu konstruktyvų toną, kurį prezidentas Putinas naudojo po savo susitikimo su ESBO (Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos) prezidentu Didier Burkhalteriu (Didjė Burkhalteriu)”, – sakoma F.-W.Steinmeierio pareiškime.
Vokietijos ministras taip pat paragino tuojau pat įgyvendinti tai, „kas buvo aptarta Maskvoje“.
„Situacija yra kritinė, bet vis dar yra šansas, kad galime išvengti naujo smurto eskalavimo ir visiško kontrolės praradimo Rytų Ukrainoje diplomatinėmis priemonėmis“, – sakė jis.
Prorusiški Ukrainos sukilėliai ketvirtadienį turi nuspręsti, ar sutikti atidėti sekmadieniui planuojamus referendumus dėl nepriklausomybės.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
