Dėl to pacientai turės vykti į kitus miestus, kad gautų jiems reikiamas paslaugas. Ministras tikina, kad europinių pinigų bet kam nedalins ir pirmiausia lauks savivaldybių siūlymų, kaip gerinti ligoninėse teikiamų paslaugų kokybę.
Po įsisenėjusios išvaržos operacijos Biržų ligoninėje sveikstantis Arūnas džiaugiasi, kad gydymo įstaiga yra netoli namų. Artimieji gali aplankyti, atvežti maisto, pasirūpinti vyriškiu. Arūnas tikina, jei ligoninėje neliktų chirurgijos skyriaus, gyventojams tektų belstis į Panevėžį ir ten operuotis.
„Pagalvokite, kiek yra senų žmonių, kaip jiems dabar, kaimuose, kai gyvena žmonės. Tai jiems iki Biržų jau sunku nusigauti, pagalvokite, kaip bus, jei į Panevėžį jiems reikės važiuoti. Tai kas tą žmogelį seną nuveš?“ – pasakoja biržietis Arūnas.
Jam antrina ir kitas pacientas: „Labai blogai būtų. Ir matote, kiek pacientų yra. Jei tik vienas kitas būtų, o čia visos palatos užimtos, visos lovos.“
Per metus Biržų chirurgijos skyriuje gydytojai atlieka apie 1200 operacijų. Pasak ligoninės direktoriaus, šis skaičius nėra mažas, o panaikinus stacionarinę chirurgiją – esą nukentėtų ir gydytojai, ir pacientai.
„Čia būtų didelis smūgis pacientams, nes netektų būtinosios pagalbos chirurgijos paslaugų, beliktų tik nedidelės ambulatorinės arba dienos chirurgijos paslaugos“, – tikina Biržų ligoninės direktorius Petras Bimba.
Tiesa, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys rajono ligonines ir vietos gyventojus ramina. Pasak ministro, niekas neketina uždarinėti ligoninių, bet siekia paslaugas padaryti kokybiškas, mat gyventojų sveikatos rodikliai labai prasti.
„Rodikliai išvengiamų hospitalizacijų, išvengiamo mirtingumo po vizito į gydymo įstaigas yra vieni prasčiausių Europos Sąjungoje“, – kalba jis.
Sveikatos apsaugos viceministrė antrina – tam, kad rajono ligoninių chirurgijos ar akušerijos skyriai veiktų efektyviai, yra numatyti rodikliai, kuriuos ligoninės turi įgyvendinti.
„Gimdymų reikia turėti apie 600 tam, kad efektyviai ir racionaliai funkcionuotų skyrius, o chirurginių operacijų ne mažiau 1000. Yra tokie pirminiai skaičiai ir mes jų laikysimės“, – kalba sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė.
Tačiau rajoninių ligoninių asociacijos vadovas aiškina, kad ne tik rodikliai ir skaičiai parodo sveikatos sistemos kokybę – esą jei pacientai renkasi rajono ligoninę, pasitiki medikais – ji dirba gerai.
„Jeigu pritrūksta vienos ar dviejų operacijų keitimo sąnarių iki tam tikros normos ir jiems atimama teisė tą daryti… tai gal yra kiti kriterijai – jei žmonės važiuoja, dirba patyrę gydytojai“, – tikina rajono ligoninių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris.
„Aš ir mano komanda matome, kad kai kurioms savivaldybėms reikia visiškai kitokių paslaugų nei jos yra dabar vystomos. Reikėtų peržiūrėti stacionarines paslaugas ir atsakyti į klausimą, ar yra pakankamai ambulatorinių paslaugų“, – sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
800 milijonų eurų – tiek europinių pinigų yra numatyta sveikatos sistemos reformai. Ministras Arūnas Dulkys tikina, kad pinigų bet kam nedalins, mat pačios savivaldybės turi rodyti iniciatyvą ir iki gruodžio 10 dienos pateikti savo siūlymus, kaip pertvarkys rajono ligonines – ką paliks, ir ko atsisakys. Tiesa, savivaldybių asociacijos toks planas netenkina.
„Sakoma, jei jūs būsite geri vaikučiai, kažko atsisakysite, kažkaip kukliau gyvensite ar mažiau paslaugų atliksite vietoje, tai mes jums čia padėsime kažką vystyti – duosime pinigėlių. Bet tiktai neatsako: nei kam duos, nei ar duos, nei kiek duos, nei kada duos“, – rėžia savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
„Aš nebūsiu tas ministras, kuris pasirašinės pinigų įsisavinimo projektus. Nebūsiu, ta prasme. Ir manęs nereikia gąsdinti, kad štai, žiūrėkite, bus nepanaudoti kažkokie pinigai. Gerai, aš būsiu tas ministras prie kurio bus nepanaudoti Europos Sąjungos pinigai“, – atšauna A. Dulkys.
Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tikina, kad ši sveikatos sistemos pertvarka išties labai sudėtinga. Mat didžioji dalis savivaldybių vis tik nori išlaikyti ir rajono ligoninių skyrius, ir ten dirbančius medikus. Be to, daug kas priklauso ir nuo politinės valios.
„Ministerija turi daugiau tokio moderatoriaus vaidmenį atlikti, nes susitarti savivaldybėms yra sunku. Aš suprantu, kad kiekvienos savivaldybės politikai nori, kad pas juos būtų, o jei ne mato jokios naudos, jie nepritaria“, – kalba jis.
Ministerijos parengtoje sveikatos sistemos reformoje numatyta centralizuoti ir greitosios medicinos pagalbą. Ministerija žada – nepriklausomai nuo to, kurioje vietoje žmogus gyvena, jisai turėtų gauti pagalbą kaip įmanoma greičiausiai – per valandą.
