Pirmąkart posėdžiavusios Ncionalinio saugumo komisijos (NSK) siūlymu, strateginės infrastruktūros apsauga iš privačios bendrovės perimta beveik trimis mėnesiais anksčiau – buvo numatyta, kad Vidaus reikalų ministerijai (VRM) pavaldi VST tai darys nuo balandžio.
Elektros linija yra reikalinga vasario mėnesį Lietuvai ketinant sinchronizuotis su kontinentiniais Vakarų Europos tinklais ir atsijungti nuo rusiškos IPS/UPS sistemos – vadinamojo BRELL žiedo – vasario 9 dieną.
„Įvertinus tai, kad planuojama vasarį (…) atsijungti nuo BRELL ir sinchronizacija su Europos tinklais, pasitarėme su „Litgrid“ ir Energetikos ministerija, kad tą objektą reikia perminti anksčiau. Mūsų VST pareigūnai jau praktiškai dirbo objekte su saugos tarnyba, kuri saugojo šitą objektą", – posėdyje praėjusią savaitę kalbėjo vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.
Pernai Vyriausybė šią skirstyklą ir pastotę įtraukė į valstybinės reikšmės ir rizikos objektų, kurių apsaugai ir gynybai nuo galimų teroristinių antpuolių gali būti panaudota kariuomenė, sąrašą.
VST duomenimis, dabar tarnyba iš viso saugo 12 Lietuvai svarbių objektų – nuo sausio jau saugoma elektros perdavimo operatorės „Litgrid“ elektros energetikos sistemos valdymo ir duomenų centras Vilniuje bei Elektrėnų kompleksas.
Taip pat nuo balandžio 1 d. VST pradeda saugoti elektros jungtį su Švedija „NordBalt“ Klaipėdoje.
Apsauga stiprinama pastaraisiais mėnesiais Baltijos jūroje padažnėjus elektros ir telekomunikacijų kabelių nutraukimo incidentams.
Pastaraisiais metais apgadinus per Baltijos jūrą einančius dujotiekius ir kabelius, dėl šių pažeidimų Vakarai įtaria su Rusija susijusius laivus.
Kalėdų dieną buvo pažeisti „Estlink 2“ elektros kabeliai tarp Suomijos ir Estijos ir dar keturi ryšių kabeliai, įskaitant Helsinkio ir Rostoko jungtį, kuri jau buvo nutraukta per ankstesnį incidentą lapkritį.
Įtariama, kad tyčinę žalą Kalėdų dieną padarė naftos tanklaivis „Eagle S“, plaukiojantis su Kuko salų vėliava, tačiau iš tikrųjų priklausantis Rusijos „šešėliniam laivynui“. Rusija naftos gabenimui naudoja daug kitų tanklaivių ir krovininių laivų, kad apeitų sankcijas, jai įvestas dėl įsiveržimo į Ukrainą.
Lapkritį Baltijos jūroje fiksuotas panašus incidentas, kai buvo nutraukti du telekomunikacijų kabeliai tarp Švedijos ir Lietuvos bei tarp Suomijos ir Vokietijos. Manoma, kad juos specialiai nutraukė Kinijos laivas „Yi Peng 3“, kuris tuo metu plaukė Baltijos jūroje netoli incidento vietos.
Reaguodamas į incidentus, NATO aljansas antradienį pradėjo tris mėnesiu truksiančią patruliavimo Baltijos jūroje misiją.
Visgi tiek Lietuvos, tiek užsienio politikai laikosi nuomonės, kad reikia imtis rimtesnių priemonių priešiškų valstybių sabotažams regione užkardyti.
