Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisomis siūlyta uždrausti rūkyti daugiabučių namų balkonuose ir terasose, jeigu bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui, taip pat dengtose viešojo transporto stotelėse, vaikų žaidimo aikštelėse, maitinimo įstaigose, aptarnaujant pirkėjus lauko sąlygomis, laisvalaikio praleidimo vietose lauke, kur vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai.
Be to, siūlyta taikyti tą patį reguliavimą bedūmiams tabako gaminiams, taip pat nustatyti pareigą juridiniam ar fiziniam asmeniui, kuris atsakingas už pastato, kuriame yra rūkoma, priežiūrą užtikrinti, kad tabako dūmai iš patalpos, kurioje yra rūkoma, nepatektų į kitas patalpas.
Neigiamo Vyriausybės sprendimo projektą rengusi Vidaus reikalų ministerija priminė, kad Lietuvoje nuo 2007 m. sausio 1 d. uždrausta rūkyti restoranuose, kavinėse, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose, klubuose, diskotekose, interneto kavinėse, lošimo namuose, kitose laisvalaikio praleidimo įstaigose, patalpose, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai.
Ministerija ministrų kabinetui siūlė nepritarti įstatymo projektui dėl šių priežasčių:
- draudimo rūkyti siūlomose vietose kontrolė pareikalautų neproporcingai siekiamam tikslui didelių finansinių ir žmogiškųjų išteklių, įrodinėjimo procesas būtų sudėtingas, užtruktų ilgą laiką ir nebūtų pasiekti siekiami rezultatai;
- nerūkantieji patirtų didesnę žalą sveikatai, nes būtų rūkoma prie jų uždarose patalpose, taip pat, rūkant uždarose patalpose padaugėtų gaisrų daugiabučiuose namuose (2018 m. duomenimis, vien dėl neatsargaus rūkymo daugiabučiuose kilo 13 proc. gaisrų);
- projektu siūloma drausti rūkyti balkonuose, ir terasose, jeigu bent vienas gyventojas prieštarauja rūkymui, kitose viešojo laisvalaikio vietose, tačiau nedraudžiama rūkyti iš kitų vietų (pvz., atidarytų langų, laiptinių įėjimų, praėjimų tarp namų ir kt.), todėl įstatyminiam reguliavimui trūksta sistemiškumo.
- siekiant mažinti rūkančiųjų skaičių ir rūkymo sukeliamą žalą, visų pirma tikslinga įtvirtinti ne draudžiamąsias, o informavimo, švietimo, skatinimo gyventi sveikai ir kitas priemones.
Vyriausybėje surengtoje diskusijoje laikinai pareigas einantis vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas atkreipė dėmesį, kad siūlomo įstatymo projektą įgyvendinti būtų sudėtinga.
Sveikatos apsaugos ministro pareigas einantis Aurelijus Veryga tikino, kad kalbant apie įstatymo projektą per daug dėmesio skiriama tam, kaip bus kontroliuojama, ar jo laikomasi. Esą projektu tiesiog sudaromos galimybės gyventojams apginti savo aplinką ir sveiką aplinką. Jis priminė, kad triukšmo lygio specialiai niekas nekontroliuoja, taip pat ir kvapų.
Laikinasis premjeras Saulius Skvernelis siūlomas pataisas vadino „mirusia“ teisės norma. „Noriu tik priminti, kad kiekvienas pareigūnas matydamas daromą pažeidimą privalo reaguoti“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas, kuris abejojo, kaip pareigūnams teks išaiškinti pranešimus apie rūkančius kaimynus.
Premjeras taip pat klausė, kaip reikėtų elgtis tuo atveju, jeigu daugiabučio gyventojas rūkytų ne balkone, o, pvz., atsidaręs langą. Jis sakė nenorintis, kad į kiekvieną žmonių konfliktą kištųsi policija.
Policijos departamento Viešosios policijos valdybos viršininkas Mindaugas Akelaitis posėdyje sakė, kad daugelis žmonių tiesiogiai kreipsis dėl pažeidimų ir jiems reikia, kad būtų nubaustas kaimynas. Esą jei bus draudimas, juo bus aktyviai naudojamasis. Taigi policijos atstovai esą yra vienareikšmiškai prieš projektą.
Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis priminė, kad ankstesniuose pasitarimuose buvo keltas klausimas dėl rūkymo vietų įrengimo. Esą kol Statybų reglamente nėra privalomo reikalavimo rūkymo vietų įrengimui daugiabučiuose, tol siūloma įstatymo pataisa realiai neveiks ir galimai sukels daugiau teisinių ginčų.
Premjeras ir Savivaldybių asociacijos atstovė Roma Žakaitienė siūlė pačioms daugiabučių savininkų bendrijoms spręsti rūkymo problemą. Vilniaus miestas esą galėtų atlikti pilotinį projektą.
Trečiadienį iki Vyriausybės posėdžio vienas iš pataisų iniciatorių, Seimo narys Tomas Tomilinas išplatino pranešimą, kuriame pavaizdavo „algoritmą“, kaip būtų baudžiami asmenys, nepaklūstantys draudimui rūkyti daugiabučių balkone. Apie jį pasakojo ir Vyriausybės posėdyje.
Sprendžiant iš pasiūlymo, daugiabučio gyventojas galėtų anonimiškai internetu užregistruoti nesutikimą, kad jo gyvenamame daugiabutyje būtų rūkoma. Tuomet ši informacija būtų nurodoma tokiame daugiabutyje (prie namo lauko durų būtų priklijuojami ženklai) ir draudimas įsigaliotų per 15 dienų.
Joms praėjusius gyventojas turėtų teisę kreiptis į policiją, jeigu pamatytų, kad kaimynas rūko balkone. Pirmą kartą policija rūkalių įspėtų žodžiu. Nusižengus pakartotinai, rūkaliui būtų skirta bauda nuo 20 iki 50 eurų.
