Šią savaitę įvykęs ŽŪR tarybos posėdis buvo kaip niekada įtemptas, ataskaitas pateikę pranešėjai jaudinosi, sunkiai valdė emocijas. Reikia padėkoti visuomeniniais pagrindais ŽŪR vicepirmininko pareigas einančiam Broniui Markauskui – jo diplomatiniai gebėjimai suvaldyti kolegų aistras tarybos posėdį išgelbėjo nuo grėsusio skandalo.
Tokio susipriešinimo anksčiau nebuvo
Kai pakeltu balsu ŽŪR vicepirmininkas Sigitas Dimaitis tarybos nariams pasiūlė elgtis tolerantiškai, tarybos narys biržietis Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos prezidentas Antanas Bezaras šalia sėdėjusiems kolegoms neištvėrė nepasakęs: „Na, jo veide šiuo metu tolerancijos tikrai neįžvelgsi.“ Susidarė įspūdis, kad įtampos išvarginti ŽŪR vadovai ir kai kurie tarybos nariai, išskyrus vicepirmininką B.Markauską, tikriausiai buvo įsitikinę, kad tolerantiškai elgiamasi tada, kai kiti pritaria jų nuomonei, o jei nepritaria, vadinasi, tokie žmonės netolerantiški.
Regis, ne visi tarybos nariai išgirdo B.Markausko pastebėjimą, kad dar niekada per atkurtų ŽŪR istoriją nebuvo tokio žemdirbių susipriešinimo. Vicepirmininkas teisus – atidesni posėdžio dalyviai galėjo pastebėti jau prieš posėdį susitvenkusią kai kurių tarybos narių neapykantą kitiems nariams. Tikrai apmaudu, kai ŽŪR tarybos ar prezidiumo nariai, kurių nuomonės skiriasi, vieni kitiems net neištiesia rankos. Matyt, ir apie tokius santykius kalbėjo B.Markauskas, ŽŪR laivą sėkmingai vairavęs dvi kadencijas.
Apie susidariusią prastą padėtį užsiminė ir dabartinis ŽŪR pirmininkas Andriejus Stančikas. Jis pripažino, kad toks žemdirbių susipriešinimas kenkia ŽŪR įvaizdžiui, nepadeda siekti keliamų tikslų, todėl priekaištavo žemdirbiams, kurie ŽŪR vadovus kritikuoja pasitelkę žiniasklaidą.
Visuotinis žemdirbių mokestis atidedamas
Tarybos nariai ramiai išklausė ŽŪR pirmininko ataskaitą. Prie tokios ataskaitos neprisikabinsi: kas nuveikta, tas nuveikta, o ko nepavyko padaryti, tai gal ir negalėjo pavykti, gal pritrūko kompetencijos, o gal dėl kitų priežasčių. Be to, keitėsi valdžia, taigi ir pirmininkui teko nemažai laiko praleisti politikuojant, ruošiantis rinkimams į Seimą, tiesa, laikas buvo sugaištas veltui, nes Valstiečių ir žaliųjų sąjunga kovą rinkimuose triuškinamai pralaimėjo.
A.Stančikas pripažino „Valstiečių laikraštyje“ išsakytus priekaištus dėl to, kad ŽŪR taip ir nepavyko įteisinti visuotinio žemdirbių mokesčio, iš kurio būtų galima finansuoti ŽŪR veiklą. Tik tokiu atveju ŽŪR taptų savarankiška organizacija, o dabar kasmet ji tiesia išmaldos ranką Žemės ūkio ministerijai. Kiek ŽŪR reikia lėšų? Iki šiol sklido įvairiausių gandų. Dažniausiai buvo minima 1,3 mln. Lt suma, kurią ŽŪR gauna iš šalies biudžeto. O kokios visos pajamos? Įdomu tai, kad net dauguma ŽŪR tarybos narių to nežinojo.
Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos vadovas Česlovas Tallat-Kelpša pirmasis pateikė pastabą, kad finansinės ataskaitos turėtų būti svarstomos kitaip: „Jos raštu turėtų būti pateikiamos prieš posėdį, o ne jo metu ir tik žodžiu. Tik matydami konkrečius skaičius galėtume svarstyti, suvokti, o dabar niekas nesupranta.“
ŽŪR pajamos buvo daugiau nei 6 mln. Lt
Finansų neišmanymu tikrai niekas negalėtų apkaltinti buvusio žemės ūkio ministro, o dabar Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidento Jeronimo Kraujelio, tačiau ir jis ŽŪR administracijos direktoriaus Vaido Pociaus ir vyriausiosios finansininkės Vitos Jūratės Navickaitės ataskaitose pasigedo aiškumo. „Direktorius pateikė vienokius, o jūs – jau kitokius duomenis. Jūs man konkrečiai pasakykite, kiek gauta per metus pajamų ir kiek patirta išlaidų, nes dabar sklinda įvairiausi gandai“, – priekaištavo J.Kraujelis. Į šį klausimą finansininkė iš karto negalėjo atsakyti: „Reikia sudėti... gal kas turi kalkuliatorių?“
Skaičiuoti sekėsi sunkiai. Po pirmo bandymo pritrūko 1,34 mln. Lt. Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovas Jonas Talmantas pasiūlė skaičiuoti atidžiau ir rezultatus pranešti posėdžio pabaigoje. Tačiau nutarta nelaukti. Po antro bandymo paaiškėjo, kad pernai ŽŪR pajamos buvo 6,378 mln. Lt, o išlaidos – 6,464 mln. Lt. Taigi, šiais duomenimis, pernai ŽŪR išleido 85,448 tūkst. Lt daugiau nei gavo pajamų. Dėl smalsumo J.Kraujelis sulaukė priekaišto, jam pasiūlyta labiau domėtis ne ŽŪR, o Žemės ūkio ministerijos išlaidomis.
Ataskaita neišsklaidė abejonių
Ar ši ataskaita panaikino abejones, kilusias dėl valstybės lėšų panaudojimo tikslingumo po to, kai „Valstiečių laikraštyje“ buvo išspausdintas ŽŪR darbuotojų kreipimasis į šalies vadovus? Štai ataskaitoje ŽŪR tarybos nariams nepranešta apie darbuotojų atlyginimų skirtumus, kurie buvo paminėti minėtame kreipimesi. Tepateikta, kad darbuotojams išlaikyti per metus išleista įspūdinga suma – 2,596 mln. Lt. Kokiems reikalams išleista? Ar tai – tik atlyginimai? Kokie atlyginimų ir išmokėtų priedų skirtumai? Juk tokie duomenys dabar, po minėto kreipimosi, yra būtini, reikia paaiškinti ir paneigti kilusias abejones. Deja, to nepadaryta. Nejaugi tikimasi, kad jokia šalies institucija nesusidomės ir nepatikrins, kaip buvo išleisti milijonai litų? Tik visiškas viešumas gali panaikinti jau pasklidusius gandus apie valstybės lėšų naudojimą.
Daug klausimų kyla ir dėl išlaidų ŽŪR transportui. Liko neatsakyta, kiek ŽŪR turi automobilių, kurie darbuotojai ir kaip dažnai juos naudoja, kiek kurie darbuotojai sunaudojo degalų. O gal tokios apskaitos net nėra? Atsakymų į šiuos klausimus tarybos nariai, deja, neišgirdo.
Artimiausiame ŽŪR prezidiume bus išsamiau kalbama ir apie Lietuvos jaunųjų ūkininkų ratelių sąjungos reikalus. Ši organizacija sulaukė priekaištų, kad į savo gretas nenori priimti „Agrowill Group“ priklausančių žemės ūkio bendrovių vadovų. Atidėtas ir ŽŪR profesinės sąjungos pareiškimo svarstymas.
