Kontrabandinių prekių vartotojus Teisingumo ministerija užsimojo auklėti baudomis, siekiančiomis iki 20 tūkst. litų. Kontrabandinių cigarečių ir alkoholio pirkėjams teks slapukauti lygiai taip pat, kaip šiuo metu slapstosi kontrabandininkai. Vyriausybė pateikė Seimui svarstyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas, kurioms pritarus būtų įteisintos baudos už skirtingą įsigytų rūkalų arba svaigalų kiekį. Šių kontrabandinių prekių šešėlinė rinka Lietuvoje siekia apie 30 proc.
Ministerija: mažės kontrabanda ir vartojimas
Teisingumo ministerija siūlo įtvirtinti pinigines baudas kontrabandinių rūkalų ir alkoholio pirkėjams.
Jei Vyriausybės pasiūlytoms Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pataisoms pritars Seimas ir šias pataisas pasirašys Prezidentė Dalia Grybauskaitė, didelių baudų sulauks ne tik kontrabandininkai, bet ir paprasti pirkėjai. Remiantis dabar galiojančiu ATPK, už kontrabandinių prekių pardavimą gresia bauda iki 50 tūkst. litų.
„Tiesa, šiuo metu nėra numatyta atsakomybė nelegalių alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių pirkėjams, o tai tik skatina kontrabandą“, – „Valstiečių laikraščiui“ Teisingumo ministerijos iniciatyvą komentavo Audris Kutrevičius.
Pasak jo, Lietuvoje nepavyksta sumažinti rūkalų bei alkoholinių gėrimų vartojimo, nes pirkėjai įsigyja nepaženklintų prekių.
Administracinė atsakomybė bus taikoma asmenims, kurie įsigijo kontrabandinių prekių už sumą, neviršijančią 250 minimalių gyvenimo lygių (iki 32 500 Lt).
„Jei prekių vertė viršytų minėtą sumą, grėstų jau baudžiamoji atsakomybė“, – patikslino A.Kutrevičius.
Paklaustas, kokią naudą turės valstybė, jei ATPK pataisos vis dėlto bus priimtos, A. Kutrevičius nebuvo linkęs jos detalizuoti.
„Pataisų tikslas – kontrabandos užkardymas, alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių prieinamumo ribojimas, todėl šį projektą matuoti gauta ekonomine nauda, Teisingumo ministerijos nuomone, negalima“, – kalbėjo A. Kutrevičius.
Už didesnį kiekį didesnės ir baudos
Baudų dydžius pirkėjams planuojama diferencijuoti. Pirkėjai, įsigiję kontrabandinių rūkalų arba alkoholio už 260 Lt neviršijančią sumą, bus baudžiami nuo 100 iki 300 Lt baudomis.
Bauda nuo 1 tūkst. iki 5 tūkst. litų su prekių konfiskavimu grės tiems vartotojams, kurie įsigis šių prekių už 260–1300 Lt.
Nuo 5 tūkst. iki 10 tūkst. Lt bauda bus skiriama, jei įsigytos kontrabandos vertė sieks nuo 1 300 iki 6 500 Lt. Tačiau labiausiai „skaudės“ tiems pirkėjams, kurie nusipirks kontrabandinių prekių už daugiau kaip 6 500 Lt. Tuomet ATPK jiems numatys baudą nuo 10 iki 20 tūkst. litų.
Paklaustas, kaip planuojama įrodyti, kad žmogus išties pirko kontrabandines cigaretes ir alkoholį, A.Kutrevičius paminėjo ne tik liudytojų parodymus, bet ir garso bei vaizdo įrašus, kuriais bus siekiama nustatyti pažeidėją.
Jis taip pat negalėjo pasakyti, koks šiuo metu yra bent apytikslis kontrabandinių cigarečių ir alkoholio vartotojų segmentas: kiek tarp jų yra nuolatinių pirkėjų, kiek šias prekes perka tik retkarčiais.
„Teisingumo ministerija tokių duomenų nekaupia“, – tepasakė A.Kutrevičius.
Muitinės departamento duomenimis, 2010–2012 m. smulkiosios kontrabandos mastai didėjo. Pakartotinių disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis tvarkos pažeidimų skaičius išlieka pakankamai didelis ir 2010–2012 m. jis sudarė daugiau kaip 20 proc. visų pažeidimų.
Ekspertų nuomonės išsiskiria
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas kategoriškai nepritaria tam, kad už kontrabandinių rūkalų ir alkoholio pirkimą būtų baudžiami vartotojai.
„Kaip valstybė gali leisti tokį didelį skaičių žmonių paversti oficialiais nusikaltėliais, kai pačios valstybės mokesčių politika yra visiškai netinkama ir nepriimtina?“ – stebisi Ž.Šilėnas.
Pašnekovo žodžiais tariant, pirmiausia reikia mažinti akcizus šioms prekėms, o ne taikyti baudas paprastiems vartotojams.
„Kai akcizai yra gerokai aukštesni už gyventojų perkamąsias galimybes, būtų įdomu pamatyti moralinį valstybės veidą“, – sakė Ž.Šilėnas.
Tačiau LLRI prezidento nuomonei nepritaria visuomeninio projekto „Lietuva be šešėlio“ vadovas Kęstutis Kupšys. Jis, atvirkščiai, sveikina valdžios planus bausti kontrabandinių prekių pirkėjus.
„Valdžios iniciatyva gerokai padidina pačios visuomenės, kuri linkusi pateisinti kontrabandinių rūkalų ir alkoholio vartotojus, atsakomybę. Pasiunčiamas labai aiškus signalas, kad ne tik parduodantieji, bet ir perkantieji pažeidžia įstatymus“, – kalbėjo K. Kupšys.
Jis nelaiko gėriu ir to, kad kontrabandinės prekės yra pigesnės.
„Gali būti, kad netrukus atsiras samprotaujančių apie neva valdžios siekius suvaržyti piliečių pasirinkimo teisę, bet šio argumento nelaikau rimtu. Vienaip ar kitaip apiplėšinėti valstybės negalima“, – sakė „Lietuva be šešėlio“ projekto vadovas K. Kupšys.
Bendri kontrabandos mastai Lietuvoje sudaro apie 30 proc., o Europos Sąjungos vidurkis siekia tik apie 20 proc.
Piliečiai aktyviai įduoda pardavėjus
„Lietuva be šešėlio“ projektas startavo gegužės mėnesį. Interaktyviame žemėlapyje gyventojai raginami nurodyti kontrabandinių prekių (rūkalų, alkoholio ir degalų) prekybos vietas.
Gyventojai jau pažymėjo apie tūkstantį tokių prekybos taškų.
„Dažnai vienoje vietoje prekiaujama ir kontrabandiniais rūkalais, ir alkoholiu arba alkoholiu ir degalais, arba visų trijų rūšių prekėmis“, – patikslino K.Kupšys.
„Lietuva be šešėlio“ turimais duomenimis, gyventojai svetainėje „Beseselio.lt“ jau pažymėjo apie 700 vietų, kur prekiaujama kontrabandinėmis cigaretėmis, per 500 vietų, kur pardavinėjamas nelegalus alkoholis, ir apie 300 taškų, kur galima nusipirkti gerokai pigesnių kontrabandinių degalų.
„Visus šiuos duomenis esame pateikę policijai, todėl manome, kad pareigūnai dirba, bet, suprantama, nenorime atskleisti, kaip tas mūsų bendradarbiavimas įgyvendinamas konkrečiai“, – siekdamas nepakenkti tyrimams pasakojo K.Kupšys.
Jis taip pat pasiūlė nesitikėti greitų rezultatų, nes policijos pajėgos ribotos, ir spragtelėjus pirštais negerovės neišnyks per vieną dieną.
LLRI išleistoje knygoje „Lietuvos šešėlinė ekonomika“ teigiama, kad kontrabandinių cigarečių dalis rinkoje užima 29 proc. Stipriųjų alkoholinių gėrimų šešėlis rinkoje sudaro 36 proc., o nelegalūs degalai – 15–20 proc.
Kitąmet vėl didės akcizai
Muitinės departamentas apskaičiavo, kad per 2013 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvoje buvo sulaikyta cigarečių ir alkoholio kontrabandos už 6 mln. Lt. Tai septynis kartus didesnė suma, nei buvo 2012 m. pirmąjį ketvirtį.
„Tabako gaminių dažniausiai mėginama nelegaliai įvežti iš kaimyninių šalių (Rusijos ir Baltarusijos), – pasakojo Muitinės departamento atstovė Henrika Rukšėnienė. – Tačiau pasitaiko atvejų, kai nelegalaus tabako „fabrikėliai“ demaskuojami ir šalies viduje.“
Tabako gaminiai 2013 m. sudarė didžiausią sulaikytų prekių vertės procentinę dalį (daugiau kaip 90 proc.). Sausio–balandžio mėnesiais sulaikyta daugiau kaip 35 mln. vnt. cigarečių.
Nepatikrintais duomenimis, vien dėl cigarečių ir alkoholio kontrabandos Lietuva kasmet netenka apie 300 mln. Lt.
Nors LLRI siūlo mažinti akcizus legaliai į šalį įvežtam tabakui ir alkoholiui, vis dėlto Finansų ministerijos atstovas Vytautas Lenkutis mažesnių akcizų vartotojams nežada. Atvirkščiai, nuo 2014 m. akcizai cigaretėms ir alkoholiui tik didės.
„Akcizus siūloma didinti vykdant įsipareigojimus Europos Sąjungai“, – aiškino V. Lenkutis.
Dėl padidėsiančių akcizų, pakelis rūkalų brangs apie 30 centų, o cigarai ir cigarilės – 21 centą. Brangs ir svaigalai. Pavyzdžiui, puslitris alaus dėl akcizo padidinimo turėtų brangti apie 3 centus, vynai ir kiti fermentuoti gėrimai – 16–39 centus, o stipresni kaip 15 proc. gėrimai – apie 58 centus.
VL žurnalistas Gediminas Stanišauskas
KOMENTARAS
Reikia mažinti prieinamumą
Aurelijus Veryga, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas
Pats principas – bausti ne tik pardavėją, bet ir pirkėją – nėra naujas. Jis galioja ir kovojant su prostitucijos reiškiniu, tik ten pirkimą ne taip sunku įrodyti. Kaip įrodyti šiuo atveju? Tai komplikuota, nes niekas nedraudžia atsivežti tam tikro kiekio tabako ir alkoholio legaliai iš Rusijos ar iš bet kur kitur. Tiesa, tas kiekis yra ribojamas. Bausti pirkėją reikėtų tada, kai užfiksuojamas pirkimo momentas (pvz., turguje ir kitur) arba kai pas žmogų randama daugiau gaminių nei leidžiama įsivežti vienu metu. Kokia yra reali problema, sunku pasakyti, nes gamintojų atliktais tyrimais tiesiog netikiu. Jie suinteresuoti, kad pirmiausia sumažėtų akcizai rūkalams ir alkoholiui. Kas dėl valstybės patiriamų nuostolių, tai juos sunku apskaičiuoti. Jei mažės legalių gaminių prieinamumas, ilgainiui mažės ir naujų vartotojų, o tai reiškia – ateityje mažės ir prasigėrusių arba prasirūkiusių gyventojų skaičius. Juk būtent jie ir tampa kontrabandos vartotojais.
