Rugsėjo 11-osios teroristinis išpuolis (nuotr. SCANPIX) (nuotr. Balsas.lt)
Galima ilgai ginčytis, kuri asmenybė pasaulio istorijoje paliko reikšmingiausią pėdsaką. Tačiau turbūt mažai kas nesutiks, kad po Antrojo pasaulinio karo išsiskiria tik keletas reikšmingiausių. Vienas iš jų neabejotinai yra Osama bin Ladenas. Būtent jis suplanavo lygiai prieš dešimt metų, rugsėjo 11–ąją dieną, įvykusį tragišką istorinį akibrokštą – teroristinius išpuolius Niujorko centre.
Praėjus dešimtmečiui po rugsėjo 11–osios įvykių, pradeda aiškėti, kokį pėdsaką šis žymiausias visų laikų teroristinis išpuolis paliko tarptautinėje politikoje. Ar po šio įvykio tarptautinių santykių sistemoje kažkas reikšmingai pakito? Balsas.lt pabandė išsiaiškinti, kokių procesų katalizatoriumi tapo rugsėjo 11–oji.
Terorizmas eilinių amerikiečių turbūt pirmą kartą buvo suvoktas, kaip reali grėsmė, o ne pasakos iš Holivudo filmų. Ne „kažkur ten toli“, o „čia, tavo kieme“, tavo pagrindinio miesto simbolinėje širdyje – dangoraižiuose dvyniuose. Žvelgiant paviršutiniškai, pasimatė, kad Francis Fukuyama per anksti paskelbė apie „istorijos pabaigą“, o Samuelis Huntingtonas buvo pranašas, nuspėjęs „civilizacijų susidūrimą“.
Kitoks JAV požiūris ir kitoks požiūris į JAV
Amerikos atsakas į rugsėjo 11 d. (nuotr. Wikipedia)
Būtent rugsėjo 11–oji suteikė savotišką moralinę teisę amerikiečiams daryti ką nori ir kur nori, įvardinant tai, kaip kovą su terorizmu globaliu mastu arba kaip pavojų JAV saugumui prevenciją. Todėl įvyko ir invazija į Afganistaną, ir vėliau – į Iraką, o pastaruoju metu, žvelgiant į aktualijas, JAV leido sau daryti tvarką ir Libijoje.
Nors amerikiečiai po tragedijos Niujorke ir jautė moralinę teisę šiems veiksmas, tai anaiptol patiko ne visiems. Tokiu būdu JAV pamažu iš valstybės, kurią užjaučia visas pasaulis, daug kieno akyse virto “blogiečiu", agresoriumi, darančiu ką nori. Tai pažadino islamistus fanatikus visame pasaulyje – antiamerikietiška banga nuvilnijo per musulmonų pasaulį. Politikos apžvalgininkas Simonas Jenkinsas teigia, kad apie geresnę pasekmę Osama bin Ladenas turbūt net ir negalėjo svajoti.
Tokiu būdu rugsėjo 11–osios įvykiai nužymėjo savotišką “civilizacijų susidūrimo" pradžią, ir Vakarų susipriešinimas su musulmonų pasauliu jaučiamas iki šiol.
„Nepaliečiamo" hegemono mitas sunaikintas
Rugsėjo 11–osios dešimtmetis: kas pasikeitė tarptautinėje politikoje? (nuotr. Wikipedia)
Tuo pat metu šie įvykiai simbolizavo, kad nesustabdomas pasaulio hegemonas iš tiesų yra pažeidžiamas – JAV nėra „nepaliečiamos“. Teroro aktas smogė į pačią JAV širdį, o vykdytos (ir toliau vykdomos) invazijos nebuvo sėkmingos plačiąja to žodžio prasme.
Pavyzdžiui, Afganistanas. Konfliktui besitęsiant ir saugumo sąlygoms blogėjant, tarptautinės bendruomenės (o tiksliau JAV) galimybės priverstinai modernizuoti tradicinę visuomenę ir „instaliuoti“ Afganistane funkcionuojančią demokratiją yra kvestionuotinos. Galimybės teigiamai išsręsti konfliktą priklausys nuo to, ar bus sugebėta pasiekti galios paskirstymo balansą pačioje Afganistano visuomenėje. Tačiau kol kas Afganistane įsivyravo savotiška „pato situacija“, kuri vis dar, nepaisant tam tikrų pokyčių prezidentu tapus Barackui Obamai, reikalauja radikalios strategijos peržiūros, nes šis iš pažiūros lokalus konfliktas turi įtakos politikai visame pasaulyje.
Afganistano konfliktas JAV statusą, autoritetą ir įtaką ir toliau sėkmingai mažina, vis labiau tolstant iliuzijai apie sėkmingą operacijos Afganistane baigtį.
Konstatuotina, kad JAV yra įklimpusios Afganistane, ir tai jas silpnina, ženkliai mažina JAV autoritetą globaliu mastu. Hegemonas tampa nebe hegemonu, o tarptautinėje sistemoje atsirado nišos, kurias pradejo užpildyti kiti veikėjai.
Daugiapolis pasaulis: Kinija ir kompanija
koo Kinija skiriasi nuo kitų šalių? (scanpix nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)
Nors turbūt nelabai gražu klausti, kas labiausiai laimėjo dėl rugsėjo 11–osios įvykių ir JAVstatuso smukimo, vis dėlto yra pakankamai akivaizdu, kad per šį dešimtmetį nuo teroristinių atakų Niujorke Kinija ženkliai susitprėjo.
Per šiuos dešimt metų išties įvyko pakankamai reikšmingas pokytis pasauliniame galių balanse. Kinija ir toliau auga. Jos ekonomikos augimo tempai nebepalyginami su Europos ir Jungtinių Valstijų. Negana to, Kinija savo ekonomikos augimą bando papildyti ir augimu kitose srityse, ypač karinėje.
XXI–o amžiaus pradžioje, praėjus dešimčiai metų po Šaltojo karo pabaigos ir Sovietų Sąjungos žlugimo, JAV vis dar buvo vienintelė pasaulinė karinė ir ekonominė supergalia. Nepaisant to, kad skaičių atžvilgiu Jungtinės Valstijos galbūt vis dar tokia ir išlieka, jų dominavimas yra vis aktyviau kvestionuojamas. Iššūkis metamas ne tik Kinijos, tačiau ir tokių valstybių, kaip Indija ar Brazilija.
Tuo tarpu profesorius iš Lozanos universiteto Antoinas Kernenas teigia, kad rugsėjo 11–osios įvykiai ir jų pasekmės leido Kinijai ir Rusijai pasinaudoti JAV pradėtu visuotiniu karu prieš terorizmą. Kinija pradėjo kovoti su musulmonų uigurų mažumos pasipriešinimu Sincziano provincijoje, o Rusija – prieš musulmonus Kaukaze tokiose respublikose, kaip Čečėnija. “JAV prioritetai “atrišo rankas„ Rusijai ir Kinija“, – teigia mokslininkas.
Negana to, akivaizdu, kad Kinija įsitvirtino, kaip itin stipri regioninė galia ir jau artimiausiu metu mes iššūkį JAV, kaip vis dar pasaulio hegemenui, prarandančiam savo “nepaliečiamumo" statusą. Kinija tapo ne tik ekonomine galia, tačiau ir karine, ir diplomatine. Per šį dešimtmetį Kinija įsitvirtino ne tik valstybėse, kurios jai aktualios dėl energetinių resursų poreikio, tačiau ir kitose. Azijos milžinas pradėjo vystyti platų ryšių tinklą.
Tai nėra tik Kinijos politikos bruožas. Panašiai elgiasi ir Rusija, ir kiti iškylantys alternatyvūs galios poliai. Abi šios valstybės išsitraukė daugiapolio pasaulio kortą. Rusijos vadovai nespėja daryti pareiškimų apie tai, kad tarptautinių santykių sistema yra jau iš esmės pakitusi – nebėra vieno dominuojančio galios polio, nuo šiol pasaulyje tokių polių yra daug. Šios idėjos pagrindinė išraiška turbūt tapo BRIC susikūrimas. Tai yra tiesioginis iššūkis JAV.
Šiame “žaidime„, nepasaint visų esamų ir būsimų nesutarimų, Rusijos ir Kinijos tandemas dar niekada nebuvo toks akivaizdus. Žinoma, tai jau nėra Sovietų Sąjungos ir Kinijos “sąjunga“, kurioje sovietai manė esą “didysis brolis„. Pavyzdžiui, Rusijos ir Kinijos jau “neapeisi“ Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje. O neretai klausimai ten sprendžiami labai rimti, tokie, kaip, pavyzdžiui, Irano branduolinė programa.
Eksperto nuomonė
Rugsėjo 11–osios dešimtmetis: kas pasikeitė tarptautinėje politikoje? (nuotr. janeliunas.lt)
Apie tai, ar pasikeitė tarptautinė politika, praėjus dešimtmečiui po rugsėjo 11–osios įvykių, taip pat paklausėme Vilniaus Universiteto Tarptautinių Santykių ir Politikos Mokslų Instituto dėstytojo, politologo Tomo Janeliūno.
„Taip, neišvengiamai šios tragedijos pasekmės vis dar daro didžiulę įtaką visai tarptautinei politikai. Galima priminti vien tai, kad Osama bin Ladenas tik šiemet buvo surastas ir nužudytas. O pats teroristinis išpuolis labai reikšmingai pakeitė ne tik JAV užsienio ir saugumo politikos metodus, bet ir kitas šalis privertė visiškai kitaip žiūrėti į saugumą, perdėlioti prioritetus. Būtent rugsėjo 11–oji labai ryškiai pabrėžė, kad šiuolaikiniame pasaulyje svarbiausios gali būti asimetrinės grėsmės, sunkiai prognozuojami priešininkai ir netradiciniai kovos būdai", – teigia politologas.
“Be to, dar Georgo W. Busho pasirinkta „išankstinių smūgių“ politika (prieš Afganistaną, Iraką) iki šiol yra labai kontroversiškai vertinama, svarstant – kokios gali būti priežastys ar pateisinimai imtis kovinių veiksmų prieš kitą valstybę ar jos režimą. NATO operacija Libijoje greičiausiai nebūtų įvykusi, jei po rugsėjo 11–osios nebūtų pakitusi JAV saugumo samprata", – apie rugsėjo 11–osios įvykių pasekmes pasakoja T. Janeliūnas. Taigi galime teigti, kad rugsėjo 11-oji tapo išties reikšmingu procesų tarptautinėje politikoje katalizatoriumi.
Rugsėjo 11–oji kaip simbolinis atskaitos taškas
Rugsėjo 11–osios dešimtmetis: kas pasikeitė tarptautinėje politikoje? (nuotr. blogspot.com)
Kita vertus, galima diskutuoti, ar visos išvardintos pasekmės, visi išvardinti procesai yra tiesioginiais ryšiais susiję su rugsėjo 11–osios įvykiais. Ar iš tiesų, jei 2001–ųjų metų rugsėjo pradžia niekaip neišsiskirtų pasaulio istorijoje, nebūtume sulaukę Afganistano, Kinijos ir kitų galios polių iškilimo, JAV, kaip hegemono, statuso sumenkėjimo? Drįsčiau teigti, kad būtume. Taigi, galbūt rugsėjo 11–oji turi labiau simbolinę reikšmę, kaip tam tikras visų išvardintų tendencijų, vykusių per pastarąjį dešitmetį, atskaitos taškas.
