Per Seimo rudens sesiją Prezidentė Dalia Grybauskaitė septynis kartus pasinaudojo veto teise ir savo iniciatyva pasiūlė 10 įstatymų projektų.
„Naudojimasis veto teise vertinamas kaip skirtas šalinti ir koreguoti tokius reiškinius, kurie gali iš esmės neigiamai paveikti teisinę tvarką, sukelti nepateisinamą sumaištį teisinėje sistemoje, kuri sąlygotų labai neigiamus teisinius, socialinius ir ekonominius padarinius visuomenei ir valstybei. Todėl apsisprendžiant dėl veto yra įvertinami ne tik teisiniai, bet ir kiti–socialiniai, ekonominiai, politiniai argumentai",–interviu „Žinių radijui“ sakė Prezidentės vyriausioji patarėja teisės klausimais Solveiga Cirtautienė.
Šalies vadovės vyriausioji patarėja darbą su Seimu rudens sesijos metu įvertino kaip konstruktyvų ir intensyvų.
„Būtų galima pasidžiaugti, kad bendro darbo ir abipusio supratimo dėka pavyko priimti tokius svarbius įstatymus kaip išplėstinio turto konfiskavimo institutą įtvirtinančios Baudžiamo ir Baudžiamojo proceso kodeksų pataisos, taip pat asmenų, pranešančių apie korupcinius reiškinius, apsaugą, visuomenės įtraukimo į teismų administravimo veiklą. Tai yra esminiai visos teisinės sistemos poslinkiai„,–teigė S. Cirtautienė.
Neigiamais reiškiniais įstatymų leidybos procedūroje šalies vadovės vyriausioji patarėja įvardino pasitaikantį skubotumą, įstatymų neapsvarstymą su suinteresuotomis grupėmis.
„Neigiamų aspektų galima įžvelgti tuomet, kai įstatymų leidybos procedūra atskirų įstatymų požiūriu dėl vienų ar kitų priežasčių vykdoma skubotai, ir tokiu būdu neretai neįsigilinama į giluminės praktinio įstatymo taikymo bėdas, kurios užprogramuotos jo turinyje. Pataisos neapsvarstomos su suinteresuotomis įstatymo grupėmis ir pan. Yra nemalonu, kai Prezidentė yra priversta atitinkamus įstatymus grąžinti pakartotinai svarstyti“,–sakė S. Cirtautienė.
