Jau kelerius metus jų tvarkymas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Tad galima pasidžiaugti, kad įrengiama vis daugiau pėsčiųjų ir dviračių takų, tvarkomi privažiavimai, statomi informaciniai stendai, atnaujinami lankytojų centrai ir jų vidaus ekspozicijos ir t.t.
Piliakalniai vėl primena praeities didybę
Dar visai neseniai žiniasklaidoje pasirodydavo žinutės apie tai, kad keturračių motociklų vairuotojai ir poilsiautojai niokoja piliakalnius. Lietuvos praeitį menančios vietovės ilgą laiką buvo nesutvarkytos. Pavyzdžiui, dažnai į piliakalnių viršūnę būdavo kopiama iš bet kurios vietos, o ne specialiais, lipimui pritaikytais takais, viršuje nebuvo nei apžvalgos aikštelių, nei suolelių. Tačiau dabar daugelio piliakalnių lankytojai gali ir neatpažinti, ypač jei lankėsi senokai. Daugelis jų sutvarkyti: ne tik išgenėti medžiai ir krūmai, bet ir pritaikyti poilsiui bei turizmui. Tarp tokių galima paminėti Panemunių regioniniame parke esantį Seredžiaus piliakalnį, Salantų regioniniame parke Minijos apsuptyje pūpsantį Kartenos piliakalnį, Varnių regioninio parko pasididžiavimą Šatrijos piliakalnį, Pagramančio regioniniame parke stūksantį Pagramančio piliakalnį.
Modernūs Lankytojų centrai
Ne vienas turistas savo kelionę po saugomas šalies teritorijas pradeda nuo lankomame parke esančio Lankytojų centro, kuriame gali gauti informacijos apie lankytinas vietas, susipažinti su vietos gamtos ir kultūros įvairove, sužinoti, kokiais maršrutais būtų įdomiausia keliauti. Pastaraisiais metais Lankytojų centrai yra modernizuojami, juose įrengiamos interaktyvios ekspozicijos. Galima sakyti, kad vyksta savotiškos originalumo varžytuvės − lenktyniaujama, kuriam centrui pavyks labiau nustebinti keliautojus. Šiuo metu kuriamos vidaus ekspozicijos Labanoro, Metelių ir Panemunių regioniniuose parkuose bei Žemaitijos nacionaliniame parke.
Originaliausias projektas Anykščiuose?
Jei rinktume populiariausią savaitgalio maršrutą, tai Anykščių regioninis parkas būtų tarp lyderių. Vieni į jį traukia aplankyti tokių garsių turistinių objektų kaip Puntuko akmuo ar Laimės žiburys, kiti – norėdami pasigrožėti gamta. Ir ne tik Antano Baranausko aprašytu Anykščių šileliu, ne mažiau žavi ir Rubikių ežeras ar iš žemės trykštantis paslaptingas „Karalienės liūno“ vandens šaltinis.
Jei rinktume originaliausią projektą, įgyvendinamą saugomose šalies teritorijose ES lėšomis, tai Anykščių regiono negalėtume nepaminėti. Būtent čia keliautojams bus siūloma pasivaikščioti medžių viršūnėmis. Jau šią vasarą buvo pradėti medžių lajų tako įrengimo darbai: 300 metrų ilgio medžių viršūnėmis vingiuojantis takas leis pakilti ir Anykščių apylinkėmis pasigrožėti net iš 36 metrų aukščio. Takas bus pritaikytas ir neįgaliesiems ir bus vienas pirmųjų medžių lajų takų Rytų Europoje. Darbus planuojama baigti kitų metų pabaigoje.
Įvairiems saugomose šalies teritorijose vykdomiems tvarkymo darbams atlikti 2007–2013 m. finansavimo laikotarpiu pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę „Biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga“ yra skirta daugiau nei 160 mln. litų.
Aplinkos ministerija www.am.lt ir ES struktūrinė parama www.esparama.lt.
Užsakymo nr. 3788