Tikimasi, kad naujos Civilinio proceso kodekso pataisos sumažins teismų darbo krūvius ir spartins bylų nagrinėjimą. Pati tvarka iki galo dar nėra aiški, tačiau abejojama, ar tai tikrai padės pasiekti minėtus rezultatus.
Teisingumo ministerija yra paskelbusi, kad Seimas sutiko modernizuoti teismų darbą, leisti elektroninėmis priemonėmis užtikrinti patogų, greitą ir taupų bylų nagrinėjimą. Įtvirtinta galimybė žmogui visus su byla susijusius dokumentus teismui perduoti ir iš jo gauti elektroniniu būdu. Tai turėtų taupyti laiką ir pinigus, nes nebereikės dokumentų siuntinėti paštu.
Mano, kad taupys
Teigiama, kad kai kuriems subjektams – advokatams, antstoliams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms ir draudimo bendrovėms – teismas procesinius dokumentus įteiks vien tik elektroniniu būdu.
Įstatyme taip pat numatyta, kad teismai galės paprasčiau, pigiau ir greičiau nagrinėti tipines bylas, pavyzdžiui, dėl laiku nesumokėtų mokesčių. Teisingumo ministerija skelbia, kad teisėjai jas spręs automatiškai sistemoje, kurioje prašymai išduoti teismo įsakymą iš žmonių suplauks elektroniniu būdu. Taip žmogui nebereikės nešti popierinio prašymo į teismą, o teisėjas greitai ir patogiai priims sprendimą.
Paprasčiau planuojama organizuoti ir liudytojų apklausą. Kai liudytojui dėl vienų ar kitų priežasčių bus sudėtinga dalyvauti posėdyje, jis galės būti apklausiamas vaizdo konferencijos, telekonferencijos ir panašiu būdu. Yra numatyta ir daugiau naujovių.
Paaiškės vėliau
Teisingumo ministerijos Strateginio valdymo departamento Visuomenės informavimo skyriaus vedėjas Tomas Čepelevskis informavo, kad skaičiavimų, kiek dėl naujovių sumažės teismų veiklos išlaidos, šiuo metu neturima.
„Tačiau galime teigti, kad įdiegus elektronines ryšio priemones ir naudojantis jomis, gerokai sumažės administravimo išlaidos – bus taupomas teismų darbuotojų bei procesų dalyvių laikas ir pinigai“, – sakė jis.
Be to, teigiama, kad tai – ilgalaikis procesas, kurio teigiamą poveikį ir naudą pajus tik praėjus tam tikram laikui.
T. Čepelevskio teigimu, paskutinėje įstatymo pakeitimo versijoje nurodoma, kad didžioji dalis pakeitimų įsigalios jau šiais metais, tai yra tos nuostatos, kurioms įgyvendinti nereikia poįstatyminių teisės aktų, – nuo spalio 1 dienos. Dar po mėnesio įsigalios tos nuostatos, kurioms įgyvendinti reikės paruošti poįstatyminius teisės aktus.
Nuostatos, susijusios su informacinių ir elektroninių ryšių technologijų taikymu teismo procese ir sprendimų vykdymo procese (antstolių veikla), įsigalios 2013 metų sausio 1-ąją, išskyrus galimybę teismo procese naudoti vaizdo konferencijas, ji bus įgyvendinama nuo 2013 metų kovo 1 dienos.
Darbo padaugės?
Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkė Rita Dambrauskaitė mano, kad kol kas dar labai sunku spręsti, kiek nauji pakeitimai palengvins teismų darbą. Tuo labiau kad dar daug kas neaišku – nėra poįstatyminių aktų.
„Kaip tai praktikoje veiks, dar niekas nežino. Sunku pasakyti“, – sakė teisėja.
Yra ir pliusų, ir minusų. Vienas pliusų – aiškesnis reglamentavimas. Vis dėlto ji mažai tikisi, kad darbo teisėjams bus mažiau. Mat keičiasi teismingumas. Dabar apylinkių teismai nagrinėja civilines bylas, kurių ieškiniai siekia iki 100 tūkst. litų, o vėliau ši suma išaugs iki 150 tūkst. litų. Be to, bylos, susijusios su darbo ginčais, bei bylos dėl neturtinės žalos atlyginimo bus nagrinėjamos apylinkės teismuose nepriklausomai nuo ieškinio sumos.
„Darbo krūvis Apylinkės teisme nesumažės“, – mano teismo pirmininkė.
Tuo labiau kad bylos, kuriose ieškinių suma didelė, yra sudėtingesnės, jose pateikiama daugiau įvairių prašymų, juose keliami sudėtingesni teisės taikymo klausimai, žmonės tokiose bylose linkę labiau naudotis procesinėmis teisėmis savo interesams apginti.
Teisėjos R. Dambrauskaitės padėjėjas Gintaras Aleknavičius taip pat mano, kad papildomo darbo prisidės. Jo teigimu, pasiskaičius tai, kas dabar yra, kyla daug klausimų, susijusių ir su elektroniniais dokumentais. Pavyzdžiui, kas būtų atsakingas už elektroninės informacijos kaupimą, apdorojimą, praradimą, prarastos atkūrimą, techninių priemonių informacijai kaupti aptarnavimą ir pan. – visa tai dar nežinoma. Be to, jo manymu, minėtiems veiksmams atlikti gali reikti papildomo finansavimo, naujų etatų ir darbuotojų mokymo.
R. Dambrauskaitės manymu, dar nežinoma, kur dings ir popierinis bylos variantas, nes gavus dokumentus elektroniniu būdu vis tiek reikės juos atspausdinti ir suformuoti popierinę bylą, šiuo metu jokia kitokia tvarka nereglamentuota. Tad ar čia būtų sutaupoma, sunku įvertinti.
Be teisių yra ir pareigos
Numatyta ir kitų naujovių. Viena tokių – nemažai informacijos bus skelbiama internete.
R. Dambrauskaitės teigimu, žmonės turi ne tik teises, bet ir pareigas, tačiau apie pastarąsias neretai nepagalvoja, tad paskui sulaukiama teisinių pasekmių.
Žmonės yra įpareigojami rūpintis dokumentų, įrodymų pateikimu, domėtis proceso eiga. Tuo labiau kad šiuo metu yra nemažai atvejų, kai šalys net nekviečiamos į teismo procesą.
„Pagal bylas matau, kad dauguma žmonių nesusigaudo procese. Daugelis mano – ateisiu į teismą ir viską pasakysiu“, – pasakojo teismo pirmininkė.
Jos teigimu, gavus iš teismo dokumentą, reikia ne vien paskaityti, apie ką rašoma, bet ir neužmiršti, kad yra pareiga prisidėti prie kuo operatyvesnio ir išsamesnio bylos nagrinėjimo.
„Gavęs dokumentą turi atidžiai paskaityti, ką prašoma įvykdyti, pateikti procesinius dokumentus arba rašytinius paaiškinimus, jei sunku suprasti teismo procesinių dokumentų turinį, – kreiptis į teisinės pagalbos“, – sakė R. Dambrauskaitė.
Pavyzdžiui, žmogus gauna teismo įsakymą – kreditorius kreipiasi ir teismas siunčia jį skolininkui. Pastarasis per 20 dienų nuo dokumentų įteikimo turi teisę pateikti prieštaravimus arba duomenis, įrodančius, kad sumokėta. Jei ne, įsakymas gali būti perduotas anstoliams, o žmogui tai kainuoja dar brangiau. Tačiau gavęs tokį dokumentą žmogus, pasak teisėjos, nelabai suvokia, kokias teisines pasekmes jis sukelia. Turint omenyje, kiek dabar yra paimta kreditų ir žmonės turi skolų, akivaizdu, kad su tuo tenka susidurti ne vienam gyventojui.
„Reikia domėtis, atidžiai skaityti, kas atsiunčiama iš teismo“, – patarė R. Dambrauskaitė.
Kartu priminė, kad teismas tik vertina šalių pateiktus įrodymus ir tik kai kurių kategorijų bylose juos renka pats. Tuo tarpu žmonės dažniausiai mano, kad teismas pats viską turi susirinkti.
Pasak R. Dambrauskaitės, yra bylų, kuriose šalys pačios gali susitarti. Pavyzdžiui, teisėjai pastebi, kad santuokos nutraukimo bylose reikia laiko, kad žmonės nusiramintų ir pradėtų galvoti – pirmame posėdyje paprastai vyrauja tik emocijos, žmonės nori išsikalbėti. Teisėja teigė pastebėjusi, kad sutuoktiniai iki teisminio proceso nelabai kalbasi apie kilusį nesutarimą, o juk reikia išspręsti daug klausimų, kurių sprendimas priklauso nuo šalių interesų ir išreikštos pozicijos. Nebendradarbiaujant ir nebendraujant suvokti tikrąjį savo interesų turinį sunku patiems sutuoktiniams.
„Kompromisą turi rasti patys. Kai įsikiša valstybės institucijos, tai gali tik apsunkinti esančią situaciją, tačiau sutuoktiniai vangiai bando patys spręsti egzistuojančias problemas“, – apgailestavo R. Dambrauskaitė.
Daiva SAVICKIENĖ