Generalinė prokuratūra jau ketveri metai tiria skandalingąją "Rubicon group" juodosios buhalterijos bylą. Tačiau byla nuolat stringa - net jai pasiekus teismą, sunku tikėtis, kad visuomenei taps žinomos visos gijos, nusidriekusios nuo "Rubicon" iki aukščiausių valstybės politikų, tarp jų - ir prezidento Valdo Adamkaus. Juk tai, ko ieško pernelyg giliai kapstantys pareigūnai, paaiškėjo dar 2004-aisiais.
Vos už gero mėnesio prezidentui V.Adamkui teks vėl imtis sunkios atsakomybės sprendžiant, kurie rinkimų barjerą peržengę politikai stos prie valdžios vairo. Labai norėtųsi tikėti, kad šalies vadovas bus laisvas - tiek pasirinkdamas, kurios partijos veržimąsi į valdančiąją koaliciją laiminti, tiek apsispręsdamas, kurių ministrų kandidatūras pasirinkti.
Tačiau patikėti prezidento V.Adamkaus laisve kol kas sunku. Dar 2003-iaisiais, po nesėkme jam pasibaigusių šalies vadovo rinkimų, V.Adamkus - savo arba artimiausios aplinkos valia - buvo susaistytas su viešai neįvardijamais rėmėjais, iki šiol galinčiais viltis atgauti procentus nuo savo investicijų. Valstybės vadovas yra pažeidžiamas.
Pagalba - ir iš "Rubicon"
Bandant sužinoti, kas vis dėlto buvo tie paslaptingi rėmėjai, po 2003 metų prezidento rinkimų padėję padengti didžiąją dalį - daugiau kaip 500 tūkst. litų iš 1,2 mln. litų likusios skolos, nuolatos lyg į sieną atsitrenkiama į prezidentūros tylėjimą. V.Adamkus jau ketveri metai tvirtina asmeniškai paramos dengiant skolas neprašęs, o jam pagelbėjusio V.Adamkaus vardo fondo administratoriai, pirmiausia - "viso gyvenimo artimu draugu" vadinamas Raimundas Mieželis, randa būdų išsisukti nuo tiesaus atsakymo.
Kaip LŽ jau skelbė, domintis kruopščiai dangstoma tuo metu Rolandui Paksui pralaimėjusio V.Adamkaus skolų padengimo istorija, redakcijai pavyko atskleisti vieną didžiausių šalies vadovo rėmėjų. Kaip paaiškėjo, per jam pavaldžiose koncerno "Vikonda" įmonėse dirbusius žmones, gaunančius minimalius atlyginimus ar net socialines pašalpas, dabartinis Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas V.Adamkaus fondui galėjo pervesti daugiau kaip 400 tūkst. litų. Už tai 2003-iaisiais kadenciją baigiančio V.Adamkaus buvo paprašyta "mažos paslaugėlės" - Lietuvos pilietybės išskirtine tvarka V.Uspaskicho rekomenduotam Rusijos verslininkui Mansurui Sadekovui. LŽ tyrimas, paskelbtas šių metų kovo 7 dienos numeryje, sukėlė nekasdienę skaitytojų reakciją.
Kadangi visuomenė neišgirdo nė vieno V.Adamkaus atsakymo apie jo rinkimų skolas ir jų apmokėjimą, LŽ priverstos toliau tyrinėti neskaidraus prezidento rinkimų finansavimo istoriją. LŽ į rankas pateko dokumentai, liudijantys, kad likusią 2003-iųjų V.Adamkaus skolos dalį - 100 tūkst. litų - ėmėsi likviduoti ne mažiau nei V.Uspaskicho "Vikonda" nugarsėjusi įmonių grupė "Rubicon group", kurios juodosios buhalterijos bylą jau ketveri metai narplioja prokurorai. Ką galima pasakyti apie valstybės vadovą, kurio dviem svarbiausiems finansiniams rėmėjams pradėtas ikiteisminis tyrimas?
Karštligiškos lėšų paieškos
Kaip pasakoja buvusios artimos V.Adamkaus aplinkos žmonės, 2002-ųjų pabaigos jie laukė ramiai: tuo metu kadenciją bebaigiantis krašto vadovas siuntė aiškius signalus nebeketinantis daugiau varžytis dėl prezidento posto. Vieni V.Adamkaus komandos nariai jau žvalgėsi naujo darbo, kiti - net naujų favoritų, puoselėdami planus išlikti aktyvioje politikoje.
Tai, kad V.Adamkus mes iššūkį politikos išsišokėliu laikytam R.Paksui, buvo lyg perkūnas iš giedro dangaus net kai kuriems artimiausios jo aplinkos žmonėms. Tuo labiau kad laiko pasirengti rinkimams, paskelbti programą, suburti pagalbininkus, o ypač - užsitikrinti rimtą finansavimą, kuris leistų varžytis su R.Paksu, disponavusiu milijonais, iš esmės jau nebebuvo likę.
Istorijos baigtis žinoma: V.Adamkus rinkimus netikėtai ir skaudžiai pralaimėjo, jo specialiojoje rinkimų sąskaitoje liko milžiniška 1,2 mln. litų skylė. Dalį jos užkamšė prijaučiantys verslininkai, komandos nariai, JAV lietuviai, o maždaug 530 tūkst. litų padengė V.Adamkaus vardo fondas, vadovaujamas R.Mieželio.
Kaip teigiama, būtent R.Mieželis, be kurio žodžio V.Adamkus nepriimdavo jokių sprendimų, buvo žmogus, taręsis dėl paramos jau pralaimėjusiam valstybės vadovui. Vis dėlto, žinant apie itin artimus šių dviejų vyrų santykius, sunku patikėti, kad "vyriausiasis prezidentūros pabrolys" neinformavo savo bičiulio ir boso, kas, kiek ir ko tikėdamasis užkaišė likusias skyles.
Pinigų paieškos atvedė R.Mieželį pas V.Uspaskichą, atvedė ir pas "Rubicon group" berniukus. Šie, kaip visa Lietuva prieš ketverius metus sužinojo iš slapta teisėsaugininkų įrašytų pokalbių, jau nuo 2002-ųjų mezgė platų tinklą, į savo klientūros gretas įtraukdami faktiškai visas įtakingesnes šalies valstybines institucijas ir politikus.
Sprogusi bomba
Visi prisimena 2004-ųjų birželį, prieš pat pirmalaikių prezidento rinkimų antrąjį turą (nepainiokite su 2002-2003 m. eiliniais prezidento rinkimais, per kuriuos ir susikaupė milžiniškos V.Adamkaus pralaimėtų rinkimų skolos), lyg bomba sprogusią žinią apie Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliktas kratas keturių pagrindinių politinių partijų būstinėse.
Teisėsaugininkų veiksmai tą pačią dieną buvo susieti su pirmalaikiais prezidento rinkimais, mat STT agentai apsilankė pas paramą kandidatui V.Adamkui žadėjusius liberalcentristus, konservatorius bei socialliberalus ir neutralumą deklaravusius socialdemokratus.
Žibalo į ugnį įpylė liberalcentristų vadovas, tuometinis Vilniaus meras Artūras Zuokas, nedelsdamas sprukęs į Lenkiją. Jau iš ten politikas pranešė taip bandęs išvengti galimo sulaikymo, kuris, nors tam "nėra jokio teisinio pagrindo", esą būtų pateiktas visuomenei kaip kovos su korumpuotais politikais pavyzdys ir padarytų nepataisomos žalos partijai ir jos remiamam kandidatui V.Adamkui.
A.Zuoko sprendimą, žvelgiant iš laiko perspektyvų, galima suprasti. Juk netrukus visa Lietuva, užgniaužusi kvapą, klausėsi slapta įrašytų įmonių grupės "Rubicon group" vadovo Andriaus Janukonio ir jo komandos narių pokalbių su šalies politikais, iš kurių aiškėja ne pati gražiausia A.Zuoko elgsena.
Į viešumą iškilo ir A.Zuoko vadovaujamos Vilniaus savivaldybės kartu su Vyriausybe "prasuktas" bizniukas: vos kelios dienos iki STT akcijų labai abejotinu pagrindu "Rubicon group" neatlygintinai buvo perduotas 60,8 hektaro valstybinės žemės sklypas, kuriame buvo baigiama statyti universalioji "Siemens" arena.
Tačiau į partijų, po STT akcijos sukėlusių isteriją dėl esą bandomos įvykdyti politinės provokacijos, balsų chorą nedelsdamas įsitraukė ir prezidento rinkimuose kandidatavęs V.Adamkus. Pirmosios kadencijos metu raginęs teisėsaugininkus tirti visokias korupcijos apraiškas - net jei tektų užkabinti pačius artimiausius jo komandos narius, - šįkart kandidatas į prezidentus nesigilino į STT akcijos priežastis. Poėmius partijų būstinėse V.Adamkus pavadino "sąmoninga ir planinga politine provokacija siekiant paveikti prezidento rinkimų rezultatus".
Vedė baimė?
Kandidato V.Adamkaus reakciją galima būtų palaikyti visai žmogiška baime ir vėl tapti rinkimų autsaideriu - juk tuo metu mitas apie nuo prezidento posto nušalinto R.Pakso įtaką kai kurioms teisėsaugos institucijoms, pirmiausia STT, buvo labai gajus.
Tačiau ne mažiau įtikinama atrodo jau ne pirmus metus nagrinėjama galimybė, kad būsimojo valstybės vadovo ganėtinai keistą elgesį galėjo išprovokuoti ir kitokia baimė. Kad į viešumą iškils V.Adamkaus ankstesnių pralaimėtų 2002-2003 metų rinkimų štabo finansiniuose dokumentuose nutylėta "Rubicon group" parama.
Vykdydama tyrimą dėl galimos korupcijos, STT paėmė ne tik politinių partijų dokumentus. Teisėsaugininkų rankose atsidūrė ir "Rubicon group" vadovų kabinetuose saugotos kompiuterinės laikmenos, kuriose pedantiškai fiksuota vadinamoji juodoji įmonių grupės buhalterija. Nežinia, ar verslininkai buvo tikri, kad teisėsaugininkai jų nepasieks, ar neabejojo technikos galimybėmis, tačiau vadinamosios paramos gavėjų pavardės net nebuvo kruopščiai koduojamos.
LŽ pavyko susipažinti su vienu oficialiu dokumentu - iš "Rubicon group" paimto magnetinio optinio disko apžiūros protokolu. Jame fiksuota, kad 2003-iųjų sausį "Rubicon group" "per tiekėjus" perdavė 100 tūkst. litų "Adamkaus RK" - manoma, rinkimų kampanijai. Juodojoje buhalterijoje minima, kad tai padaryta per "tiekėjus" - greičiausiai V.Adamkaus vardo fondą, dengusį kelių V.Adamkaus rinkimų kampanijų skolas.
Kodėl "Rubicon group" interesų zonoje galėjo atsidurti V.Adamkus, kuris tuo metu jau buvo pralaimėjęs R.Paksui, kol kas galima tik spėlioti. Labiausiai tikėtina, kad su platų pažinčių ir paramos tinklą mezgusiu "Rubicon" V.Adamkaus skolomis besirūpinantį R.Mieželį galėjo suvesti A.Zuokas, jau pirmąją kadenciją įsiliejęs į pralaimėjusio prezidento artimiausią aplinką. Tuo labiau kad tame pačiame protokole, kuriame minima parama V.Adamkui, fiksuotos ir dešimčių tūkstančių išmokos asmeniui, įvardytam kaip "Abon." (greičiausiai - "Abonentas", kuriuo vėliau veikusi parlamentinė tyrimo komisija įvardijo A.Zuoką). Šie pinigai taip pat numatyti kaip parama rinkimams.
Kliūtis - V.Junokas
Viešojoje erdvėje ne kartą kelta versija, kad "Rubicon group" paramą V.Adamkaus rinkimų kampanijai galėjo skirti tikėdamiesi paramos pašalinant aktyviai politikų ir verslininkų ryšiais besidomėjusios STT vadovą Valentiną Junoką. Tuo labiau kad vos inauguruotas prezidentu 2004-ųjų liepos mėnesį, V.Adamkus prabilo apie nepasitenkinimą STT ir jos vadovo veikla.
Vis dėlto kur kas įtikinamiau atrodo samprotavimai, kad ėmęsis V.Junoko prezidentas rūpinosi ne "Rubicon", bet savo paties reputacija.
Kaip LŽ pasakojo įvykio liudininkai, 2004-ųjų liepos pabaigoje, netrukus po V.Adamkaus inauguracijos, prezidentūroje susirinko politikos viršūnės - naujasis krašto vadovas, premjeras Algirdas Brazauskas, Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, kai kurių partijų lyderiai. Pagrindinis nagrinėtas klausimas - STT vadovo V.Junoko likimas. Apie tai, kad norėtų keisti ne tik V.Junoką, bet ir generalinį prokurorą Antaną Klimavičių, teisėsaugininkų veiksmų sukrėstas V.Adamkus užsiminė tą pačią rinkimų naktį, kai tik tapo aišku, kad prezidento postas vėl bus jo.
Tačiau tąkart, kaip pasakojo kai kurie pasitarimo dalyviai, STT vado atleisti nebuvo ryžtasi: esą pačiame pasitarime nuskambėjo nuogąstavimai, kad priverstas trauktis V.Junokas gali viešai paminėti su "Rubicon group" susijusių net kelių pasitarimo dalyvių pavardes. Taip pat - prabilti apie pinigų pervedimą ir į paties V.Adamkaus fondą.
Vis dėlto V.Junoko dienos poste jau buvo suskaičiuotos. 2004-ųjų rugsėjo 14-ąją į viešumą iškilo žinia apie paties V.Adamkaus skambutį generaliniam prokurorui A.Klimavičiui. Tąkart oficialiai teigta, kad valstybės vadovas paskambino norėdamas pagirti prokurorą už priimtą sprendimą perimti iš STT rezonansinių bylų tyrimą. Jau anksčiau Generalinės prokuratūros rankose atsidūrė STT vykdyto ikiteisminio tyrimo medžiaga dėl galimo politikų papirkinėjimo, o rugsėjo 14-ąją paskelbta apie tai, kad prokurorai vykdys ir kitą ikiteisminį tyrimą - dėl ūkinės-finansinės "Rubicon group" veiklos, mat abu tyrimai yra susiję.
Jau tada kai kurie politikai V.Adamkaus iniciatyva įvykusį pokalbį apie minėtų tyrimų koncentravimą vienoje institucijoje viešai pavadino šalies vadovo spaudimu teisėsaugos institucijoms. "Sąsajos aiškios: Vilniaus meras A.Zuokas, prieš kurį patį STT atlieka tyrimą, darė viską, kad V.Adamkus grįžtų į prezidento postą ir užtildytų teisėsaugos institucijas", - kalbėjo tuometinis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Algimantas Matulevičius.
Vienaip ar kitaip, "Rubicon group" bylos atsidūrė Generalinėje prokuratūroje, o jau kitą dieną, rugsėjo 15-ąją, pasikvietęs STT vadovą V.Junoką, prezidentas paprašė paaiškinti, ar šis pats mato galimybę toliau eiti savo pareigas.
STT vado atsakymas buvo aiškus: jo tarnyba yra padariusi tam tikrų klaidų, tačiau vadovas neketina trauktis bent tol, kol teismai įvertins pradėtas bylas. Dar daugiau: po susitikimo su krašto vadovu kalbėdamas su žurnalistais, V.Junokas prasitarė galįs artimiausiu metu viešai paskelbti naujų žinių apie aukščiausių šalies pareigūnų korupciją.
Palankia linkme
Tą vakarą situacija atrodė neišsprendžiama. Tačiau jau kitą dieną nugriaudėjo žinia: V.Junokas apsisprendė trauktis, o V.Adamkus, padėkojęs STT direktoriui "už darbą, kurį jis nenuilstamai dirbo šalinant korupciją Lietuvoje", patenkino tokį prašymą.
Tąkart V.Junokas savo apsisprendimo motyvų aiškinti nebuvo linkęs. Per daug atviras jis nėra ir dabar. Mykolo Romerio universitete lektoriumi šiuo metu dirbantis buvęs STT vadovas tikina, kad kalbėdamas apie "aukščiausių šalies pareigūnų korupciją" jis tikrai neturėjo konkrečių žinių apie prezidento vardą "Rubicon group" juoduosiuose popieriuose.
Jo teigimu, tąkart apsisprendimą trauktis iš posto nulėmė išvakarėse gauta informacija, jog politikai, nematantys kitos galimybės atsikratyti nepageidaujamo STT vadovo, ketina keisti pačios tarnybos statusą, sumažindami jos savarankiško veikimo galimybes.
"To negalėjau leisti. Aš nusprendžiau pasitraukti, kai prezidentas patikino, kad po to STT statusas keičiamas nebus", - LŽ sakė V.Junokas.
Vis dėlto situaciją tuo metu kiek paaiškino netikėta Seimo pirmininko A.Paulausko replika. Sveikindamas V.Junoko apsisprendimą, jis prasitarė, kad dar eidamas laikinojo šalies vadovo pareigas po STT įvykdytų dokumentų poėmių svarstė galimybę atstatydinti STT vadovą. Tačiau A.Paulauską tąkart esą sulaikė galima visuomenės reakcija, kad "žmogus, pradėjęs tyrimą dėl aukštų pareigūnų korupcijos, iš karto netenka posto".
Prezidento, regis, tokia reakcija neišgąsdino. Tuo labiau kad įvykiai toliau klostėsi palankia linkme. Praėjus vos kelioms savaitėms nuo V.Junoko atsistatydinimo, "Rubicon group" bylos tyrimas faktiškai sustojo. Oficialų pretekstą tam davė Seimas, nesutikęs panaikinti teisinės neliečiamybės trims byloje minėtiems Seimo nariams - konservatoriui Arvydui Vidžiūnui, socialliberalui Vytautui Kvietkauskui ir socialdemokratui Vyteniui Andriukaičiui. Nors parlamentarai patys atsisakė mandatų, Generalinė prokuratūra paskelbė nutraukianti ikiteisminį tyrimą, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų kaltę.
Verslininkai - už prezidento pečių
2004-ųjų spalio 31 dieną prezidentas V.Adamkus jau ramia širdimi dalyvavo grandioziniame renginyje. Nors "Rubicon group" vardas tuo metu daugeliui asocijavosi su korupcija ir politikų papirkinėjimu, tai nesutrukdė valstybės vadovui apsilankyti iškilmingame šios įmonių grupės surengtame "Siemens" arenos atidaryme. Lietuvos prezidentas perkirpo juostelę, petys į petį stovėdamas su "Rubicon group" vadovu A.Janukoniu, šio dešiniąja ranka vadintu Dariumi Leščinsku.
Netikėtumų šalies vadovui laukti nebereikėjo. Iš STT pasitraukusį V.Junoką pakeitė Povilas Malakauskas, kurio darbo metais aukščiausiųjų pareigūnų ramybės drumsti net nebandyta. Šią situaciją ne taip seniai apibūdino apžvalgininkas Artūras Račas: "P.Malakauskui perėmus STT vairą, tyrimai dėl galimos Seimo narių korupcijos buvo numarinti. Galbūt tai ir buvo P.Malakausko pagrindinis uždavinys pakeitus V.Junoką STT vadovo poste?"
Tiesa, Generalinė prokuratūra vis dar tiria "Rubicon group" juodosios buhalterijos bylą. Tačiau kada darbas bus baigtas ir kokie jo rezultatai, bylą tiriantis prokuroras Zdislavas Tuliševskis LŽ atsisakė paaiškinti.
Šios bylos senaties terminas sukaks po trejų metų. Neatmetama galimybė, kad teismui užvilkinus nagrinėjimą bus peržengta senaties riba ir kaltininkai, kaip jau ne kartą buvo, liks nenubausti. Taigi visuomenė negaus tikro atsakymo, kas ir už ką gavo paramą iš "Rubicon group" bei kokią kainą tenka sumokėti už tai, kad kai kurios pavardės iki šiol lieka užteptos storu rašalo sluoksniu.
Tačiau V.Adamkui nepaaiškinus visuomenei dėl daugiau nei keturių šimtų tūkstančių litų, gautų iš V.Uspaskicho koncerno "Vikonda" darbuotojų, jį pasivijo ne mažiau nemalonus klausimas: kaip jo pavardė atsidūrė "Rubicon group" juodojoje buhalterijoje?
Jurga Tvaskienė
