Varėnos rajone Marcinkonių kaime gyvenanti Rožė Pačkauskienė visą gyvenimą griežtai laikosi tradicijų, tad ir ant Kūčių stalo nešami paprasti pasninko valgiai.
„Savo rankomis rinktų uogelių, spanguolių.“
Tai ne visos Rožės Kūčių vaišės. Dzūkė ruošia 12 patiekalų. Dabar ant stalo daugiausia tik tie valgiai, iš kurių nuo senovės žmonės spėdavo savo ateitį. Pavasarį 90 metų švęsianti Rožė sako, kad beveik visi Kūčių burtai – apie meilę.
„Daugiausia meilė, meilė. Mes kai augome, pas mus labai daug būdavo tų mergaičių. Tai sueini, tai ką darysim, kaip „varažysim“, tariamės. Ir dar taip meluodavom viena kitai, kad kitoks burtas, kad „išsivaražytume“ savo bernaitį“, – pasakojo moteris.
Ant kiekvieno Kūčių stalo yra kūčiukų. Rožė sako, kad jaunystėje burtis pradėdavo būtent nuo jų. Paimi lyginį skaičių – netrukus ištekėsi, nelyginis reiškia, kad vestuvių dar teks palaukti.
„Ar aš „apsiženysiu“, ar bus pora man... Du, du, du. Na va, bus kokia „veselė“.
Tas pats daroma ir su pupomis. Lyginis skaičius reiškia vedybas, nelyginis – vienatvę. Rožė vėl paima lyginį skaičių pupų.
Tiesa, dzūkė įspėja, kad Kūčių burtai ilgai negalioja: tik iki Trijų karalių, sausio 6-os. Rožė pasakoja pati sau per Kūčias kadaise išsibūrusi vyrą. Šventinį vakarą išėjo į lauką paklausyti, iš kurios pusės šunys loja. Buvo tikima, kad jei išgirsti – iš tos pusės tau skirtasis pasirodys.
„Laukiu. Dar neloja, dar neloja. Galvoju, ot bus… Jei dar nelos, galvoju, padarysiu vis tiek. Rėksiu ir tada išgirs šuva, ir pradės loti. Ale bet ne – nereikėjo rėkti, nereikėjo nieko. Ir pradėjo, girdžiu, loti“, – sakė Marcinkonių gyventoja.
Juokas juokais, tačiau jau kitą dieną Rožės kieme išdygo jaunuolis iš gretimo kaimo. Vestuvės įvyko po poros savaičių, o santuoka truko 60 metų. Vyras prieš 12 metų iškeliavo Anapilin. Moteris sako nuoširdžiai tikinti Kūčių burtais.
„Na tai kaip atsitiko aš, vaikeli, tikiu, kad tikrai tikrai „pravda“, na.“
Dar vienas populiarus burtas – apkabinti tvorą. Ir tai vėl apie meilę. Kaip klostysis romantiški reikalai artimiausiu metu – priklausys nuo to, kiek apglėbėte tvoros. Lyginis skaičius reiškia vedybas, nelyginis – dar vienus metus viengungystės.
„Aš užsimerkiu. Kiek? Nėra poros, jau viskas.“
Tas pats ir su malkomis: Kūčių vakarą jas nešti netekėjusioms ar nevedusiems – didelė atsakomybė. Buvo tikima, kad nuo malkų skaičiaus priklauso ateitis. Dar vienas populiarus burtas – po staltiese pakišti šiaudai. Iš jų žmonės spėdavo gyvenimo trukmę, o taip pat kokie bus ateinantys metai. Netuščias šiaudas reiškia sėkmingus, sveikus ir turtingus metus.
„Va, vaikeliai. Na ilgas gyvenimas. Va, su varpom, tai dar eisiu ir ansamblin, ir giedosiu dar. Ale atrodo, kad bus meteliai geri“, – pasakojo moteris.
Anot Rožės, meilės burtais užsiimdavo merginos. Vaikinai susigalvodavo kitokių užsiėmimų. Vyresni žmonės taip pat tikėdavo, kad Kūčių naktis stebuklinga, kad gyvuliai kalba, vanduo virsta vynu. Svarbiausia, sako dzūkė, tikėti stebuklais. Tada jie ir išsipildo.
„Kaip tie mano vaikai ant manęs sako: tu, mama, prisikalbi. Sakyk, kad taip ir taip, ir bus gerai. Man atrodo, kad aš prisikalbu ir išsipildo“, – sakė Rožė.
Moteris pasakoja iš tėvų išmokusi nenurinkti Kūčių vaišių nuo stalo, o palikti dvasioms papuotauti. Taip daro iki šiol ir tiki, kad Kūčių naktį mus lanko artimųjų vėlės.
