Garbės žodis, tik įsėdęs į automobilį norėjau nusiimti batus. Ne dėl to, kad jie galbūt yra pigesni už kilimėlį, į kurį remiasi, bet todėl, kad jis yra pagamintas iš tikro minkšto kailio. Man visiškai nesvarbu, kiek gyvulėlių nukentėjo, kad taptų kilimėliais. Ir jei galvojate, kad tai yra beprotybė, tai „pagalvokite atgal“. „Wraith“ durys atsidaro į priešingą pusę nei konvencinių automobilių, o užsidaro paspaudus klavišą. Dabar galite sau po nosimi sušnibždėti „beprotybė“.
Taip pat visiškai nesvarbu, kiek karvučių savo paskutines dienas užbaigė odos fabrike. „Wraith“ salonas yra išbaigtas, bet nėra pompastiškas, kaip tikėjausi. Detalės kaip šlifuoto aliuminio ventiliacijos angų jungtukai, chromuoti klavišai, švelnūs paviršiai pirštus vilioja kaip greitųjų paskolų reklamos lengvabūdžius gyventojus. Sunku sutelkti dėmesį į kelią, bet esu tikras, kad po valandos kitos prie šių detalių greit priprantama, mat klavišų ir technologijų čia nėra daugiau nei eiliniame, įperkamame SUV modelyje, bet apie tai vėliau.
Gyvenimo būdo mokytojai su užsidegimu ir už didžiulius pinigus kartoja tokias frazes kaip „viskas įmanoma“, „tu geriausias“, „dangus – ne riba“. Na, dėl pastarojo patarčiau jiems atsisėsti į šio kupė saloną. Stogas čia pagamintas iš perforuotos odos, pro kurios skylutes šviečia mažos lempelės ir kuria naktinio dangaus įspūdį. Jas net galima prigesinti, nelyg tikras žvaigždes virš įsimylėjėlių galvų prigesina rugpjūčio aušra. Dangus yra ne riba tik tada, kai pats jį nusiperki – štai ką supratau.
Senovine svirtele po vairu pasirenku D režimą ir pasuku link Senamiesčio. Variklio dangtis toks didelis, kad norisi prašyti savivaldybės leidimo vairuoti tokio dydžio transporto priemonę. Jo gale išlenda sidabru dengta sparnus išskleidusi, kai patys gamintojai ją vadina, Ekstazės deivė. Ir ji atlieka savo darbą nelyg praktikantas svajonių įmonėje. Jei kada esate pilotavę naikintuvą, tai jausmas toks pat lyg stebėtumėte taikiklį ant priekinio stiklo. Tiesa, naikintuvo nesu pilotavęs, bet esu daugiau nei įsitikinęs, kad šie pojūčiai vienodi.
Galbūt „Wraith“ ir nesveria kiek jūsų butas, bet kiek daugiau nei 2,5 tonos automobiliui yra pakankamai įspūdinga. Kalbant apie nekilnojamąjį turtą, tai šis automobilis mažiausiai atsieis 329 tūkst. eurų ir bus brangesnis už labai daug būtų.
Vis dėlto 6.6 litro darbinio tūrio V12 variklis su turbo kompresoriumi išjudina prabangos ir metalo kalną iš vietos taip greitai lyg tai būtų žmonijos diena. Nevarginsiu tokia nuobodžia informacija, kad 632 AG ir 800 Nm sukimo momentą pasiekiantis „Wraith“ yra galingiausias kompanijos automobilis, bet jo kuriama daina... Jeigu galia būtų operos atlikėja – išpirkčiau visus bilietus 5 metams į priekį. Abejoju ar po tiek metų tas baritonas gali atsibosti.
Visgi Vilniaus gatvėse galia įstatymų ribose nepasidžiaugsi, o ir „Wraith“ buvo kurtas ne tam. Milžino pakaba tokia minkšta, kad numynęs akceleratorių jaučiuosi kaip pagiringas dramblys geriausioje čekiško krištolo krautuvėle. Automobilis neturi „Sport“ režimo, o net pneumatinė pakaba turi tik vieną nustatymą – auksčio. Technologiniu aspektu čia įspūdingiausias yra naktinio matymo ekranas ir aplinkinio vaizdo kameros. Ko gero, tiek ir užtenka judančiam statuso simboliui.
Daugiau nei akivaizdu, kad „Wraith“ yra sukurtas komfortui. Garso izoliacija yra nepriekaištinga, o vairą sukti gali 10 skruzdžių komanda. Na, gal užtektų ir devynių. Čia aplanko toks ramybės jausmas, kad vargu ar atkreiptumėte dėmesį į šalia besiverčiančius vulkanus, iš po žemės kylančius numirėlius ar kad Lietuvos prezidentu staiga tapo Viktoras Uspaskichas. Ką jau kalbėti apie prieš nosį žiede užlendančius aprūkusius „Passat“ ar šviesomis iš galo signalizuojančius BMW. Viskas, ko kelias valandas per nuostabią garso sistemą klausiausi – dar labiau nuostabesnės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio Jūros.
Be jokios abejonės tai yra geriausias automobilis, kokį esu vairavęs savo karjeroje. Net visų dievinamas ir visų nekenčiamas Jeremy‘is Clarksonas yra sakęs - net ir blogiausias „Rolls Royce“ yra pats geriausias.
Visas šis tekstas galėtų būti puiki reklama, bet Lietuvoje ji absoliučiai būtų bevertė, todėl leiskite, mielas skaitytojau, pasakyti vieną dalyką. Tikimybė, kad nusipirksite naujutėlaitį „Rolls Royce Wraith“, tiek pat galima, kiek faktas, jog Claudia Schiffer žino apie Karolį Birgilą. Kad ir kiek pozityviai būtumėte nusiteikę.
Atsiprašau, kad kišuosi ne į savo reikalus, bet jums jo net nereikia. Kartą kalbėjausi su milijonieriumi Tautvydu Barščiu, kuris, beje, turi „Rolls Royce Phantom“, ir jis pasakė, kad pirmoji svajonė nusipirkti „Žigulį“ visą gyvenimą bus ryškesnė už „Rolls Royce“, „Lamborghini“ ar straigtasparnį. Nesvajokite apie dalykus, kurių negalite pasiekti. Nesvajokite apie dalykus, kuriuos galite pasiekti. Svajokite taip, kad išsipildžiusios svajonės neatimtų noro svajoti dar. Net jei tai būtų begėdiškai gražus, nesuvokiamai galingas, išskirtinai patogus ir neapsakomai brangus „Wraith“.
