Konstitucijos pataisa siūloma nustatyti, kad „Seimo nariais negali būti renkami asmenys, kurie šiurkščiai pažeidė Konstituciją arba sulaužė priesaiką ir kuriuos apkaltos proceso tvarka Seimas pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino Seimo nario mandatą, jeigu nuo pašalinimo ar panaikinimo nepraėjo 10 metų“. Konstitucijoje numatyta, kad į prezidentus kandidatuoti gali tas Lietuvos pilietis, kuris gali būti renkamas ir Seimo nariu.
Už tokį projektą balsavo 93 Seimo nariai, prieš buvo trys, 18 parlamentarų susilaikė. Pataisas vieningai parėmė valdantieji, taip pat už jas balsavo dalis liberalų ir Mišrios Seimo narių grupės atstovų. Prieš buvo arba susilaikė konservatoriai ir po du liberalų bei Mišrios grupės atstovus. Pritarus po svarstymo, toliau bus rengiamas balsavimas dėl pirmojo priėmimo - tuomet pataisai judėti Seime pirmyn reikės didesnio balsų skaičiaus.
Konstitucija gali būti pakeista tik tuo atveju, jeigu per priėmimą už tai balsuoja ne mažiau kaip du trečdaliai parlamentarų, tai yra ne mažiau kaip 94 Seimo nariai. Konstitucijos pataisos turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama Seime du kartus. Tarp šių balsavimų daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka.
Už pataisą balsuoti raginę parlamentarai pabrėžė, kad Lietuvą sudaryti galimybes R.Paksui kandidatuoti įpareigojo Europos Žmogaus Teisių Teismas, tuo metu prieš balsavusių konservatorių frakcijos seniūnas Andrius Kubilius pabrėžė, jog privalu sudaryti galimybę R.Paksui kandidatuoti į Seimą, bet ne į prezidentus.
„Niekas nebeturėtų ginčytis dėl to, kad reikia sudaryti galimybę prezidentui, kuris iš posto buvo pašalintas dėl priesaikos sulaužymo, būti renkamam į Seimą, bet tuo pat metu išlaikyti draudimą tokiam asmeniui būti renkamam į prezidentus. Teikiamu sprendimu yra siūloma tai, ką aš pavadinčiau elementaria apgavyste - siūloma suteikti tokiam asmeniui galimybę būti renkamam į Seimą, bet pagal dabar galiojančią Konstituciją reikia atsiminti, kad yra sudaroma galimybė, kad automatiškai toks asmuo įgautų teisę būti renkamu prezidentu“, - kalbėjo A.Kubilius.
Seimo narių mišrios grupės atstovas Povilas Gylys tvirtino, kad Konstitucija dėl R.Pakso vis nepakeičiama, nes „politinio elito dalis blokuoja šitą klausimą, o mes turime tarptautiniu mastu gėdą“. „Yra politinis noras manipuliuoti šita byla, nes tam tikros politinės jėgos gauna politinę naudą, kadangi vienas lyderis neutralizuotas. Kas vyksta Lietuvos valstybėje? Vadinasi, negali atmesti galimybės, kad Lietuvos politikai, patys, ko gero, laužydami priesaiką, nes netarnauja Konstitucijai. Aš ponui A.Kubiliui priminsiu, kad suverenas yra tauta, po suvereno eina Seimas. Beje, tarptautiniuose dokumentuose ir sakoma - o kodėl neleisti spręsti rinkėjams? “ - kalbėjo P.Gylys.
Per šią Seimo kadenciją tai bus antrasis bandymas taisyti Konstituciją dėl R.Pakso. Europos Žmogaus Teisių Teismas daugiau nei prieš ketverius metus yra konstatavęs, kad draudimas R.Paksui iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose yra neproporcingas.
R.Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad pareigų per apkaltą netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Pakeisti šią nuostatą galima tik pakeitus Konstituciją.
R.Paksas 2004 metų balandį per apkaltos procedūrą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę. Tų pačių metų gegužę parlamentas priėmė rinkimų įstatymų pataisą su nuostata, kad sulaužęs konstitucinę priesaiką asmuo daugiau niekada negali eiti pareigų, susijusių su šios priesaikos davimu.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
