.jpg)
Medicina, deja, kol kas ne visagalė. Tą ypač skaudžiai pajuntame tada, kai susergame nepagydoma ar chroniška liga. Kai pasidaro visai blogai, griebiamasi ir už šiaudo. Einame pas žiniuonius, tikėdamiesi stebuklo. Ir stebuklas kartais įvyksta. Atrodo, jog neretai galingu ir bet kokią ligą pagydančiu vaistu tampa mūsų smegenys.
Yra stebuklų, kurie įvyksta realiame gyvenime. Tai nutinka tuomet, kai sunkus ligonis nelauktai pagyja, vartodamas ne naujus supervaistus, o visiškai neutralius miltelius arba, pavyzdžiui, energetiškai įkrautą tualetinį popierių. Šis reiškinys (arba tokia vaistą pakeičianti substancija) vadinamas placebo vardu.
Kartais liga išnyksta savaime ne dėl vaistų ar placebo vartojimo, bet dėl sėkmingos organizmo savigynos. Tačiau naudojant placebo, tai įvyksta kur kas dažniau. Neutralių medžiagų poveikis gydymui yra neabejotinas. Jų efektyvumas priklauso nuo susirgimo, tad įvairiais atvejais tokios medžiagos gali padėti 30% - 50% pacientų.
Sąmonės galia
Kai kurie medikai mano, kad placebo iš esmės yra psichologinis efektas. Ypač tuomet, kai pacientai naudoja psichostimuliatorius arba tokius antidepresantus, kaip Prozakas. Psichologas Irvinas Kiršas iš Konektikuto universiteto, atlikęs keliolika antidepresantų poveikio klinikinių tyrimų nustatė, kad trimis atvejais iš keturių pacientų savijauta pagerėjo ne dėl cheminių pokyčių smegenyse, bet dėl pacientų tikėjimo, kad vaistai jiems turi padėti. Gydymo vaistais ir psichoterapija rezultatai aiškiai rodo, kad net pusė visų pacientų pagyja dėl to, jog tiki šių metodų efektyvumu.
Organizmo neurocheminė sistema yra susijusi su imunine ir hormonų sistemomis. Štai kodėl placebo gali visapusiškai paveikti organizmą bei jame vykstančius įvairius medžiagų apykaitos procesus. Tačiau kai kurie specialistai mano, jog placebo efektas reiškia ne tai, kad proto galiomis galima tiesiogiai pakeisti cheminius organizmo procesus, bet patį elgesį. Mat sergantis ar skausmą jaučiantis žmogus šiek tiek vaidina, t.y. elgiasi taip, kaip įprasta ligos atveju. Be abejo, jis neapsimetinėja. Tokį elgesį apsprendžia kultūrinė ir socialinė aplinka.
Tačiau ar įmanoma objektyviais metodais įrodyti, kad organizmas į neutralią medžiagą reaguoja taip pat, kaip į vaistą? Toks efektas iš tiesų gali būti užfiksuojamas.
Akivaizdu, kad tokio neva gydymo proceso metu vienaip ar kitaip yra aktyvuojamos žmogaus vidinės galios. Juk ne veltui liaudies išmintis sako, kad geriausias gydytojas žmogui yra jis pats. Taip žadinamas pozityvus mąstymas.
Privalumai ir pavojai
Ar gali cukraus gabaliukas išgydyti nuo peršalimo, odos ligos arba sunaikinti vėžį? Sako, kad garsieji hileriai iš Filipinų tik apsimeta, kad operuoja, bet pacientai vis tiek pajunta palengvėjimą. Keistas tas placebo pasaulis, ir pavojingas, kadangi prie placebo galima priprasti. Be to, jis kartais sukelia pašalinius efektus.
Bloga tai, kad jeigu placebo neveikia, prarandamas laikas ir liga gali įsisenėti. Be to, kartais placebo vartojimas sukelia odos ligas ar alergines reakcijas. Tokias, kaip dermatitis medicamentoza arba angioneurotinė edema. Preparatai, kurie, užuot gydę, sukelia savijautos pablogėjimą, vadinami nocebo. Pavyzdžiui, paciento savijauta pagerėja, gydant jį pseudovaistu. Tačiau išgirdus apie apgavystę, liga neretai sugrįžta.
Naudojant placebo, galima sėkmingai ir visiškai išgydyti kai kurias ligas. Kartą ligoniams išgydė karpas, užtepę jas nekenksmingais dažais ir pasakę, kad karpos išnyks tada, kai nusitrins dažai. Tyrinėdami astmatikus, gydytojai pastebėjo, kad sustabdyti priepuolį pacientams įmanoma, pasakius, jog jie įkvėpė bronchus plečiančių vaistų.
Jau prieš 40 metų vienas kardiologas įrodė, kad kai kurios operacijos irgi sukelia placebo efektą. Viena tokia procedūra - dviejų arterijų užblokavimas, siekiant padidinti kraujo (pritekėjimą) srautą į širdį, padėdavo 90% pacientų. Tačiau pakakdavo atlikti pseudooperaciją, kad efektas būtų toks pats. Todėl netrukus operacijos buvo atsisakyta. Taigi, placebo paplitęs labai plačiai.
Homeopatija
Su placebo efektu yra susijusi ir homeopatija, kurios principai sukurti XIX amžiaus pradžioje. Įvairių ligų gydymui naudojamos labai mažos dozės medžiagų, kurių didesnės dozės sveiko žmogaus organizme sukeltų gydomos ligos simptomus. Manoma, kad homeopatiniai preparatai suaktyvina organizmo imuninę sistemą, veikdami ją mažomis aktyvių medžiagų dozėmis. Iš principo tai panašu į vakcinavimą. Tokiu būdu imuninė sistema tarsi erzinama ir skatinama pulti tikrą ligos sukėlėją.
Galima aiškinti homeopatijos poveikį ir „Gydymo proceso“ hipoteze. Ji teigia, kad ligoniui pakanka jausti rūpestį juo, dalyvauti gydymo procese, ir tuomet net homeopatiniai preparatai, kuriuose nėra vaistų molekulių, padeda išgyti arba sumažina ligos simptomus. Taip pat pagyjama tikint, kad vaistai veikia.
Hipnozė?
Jėzus Kristus žodžiu prikėlė Lozorių iš mirusiųjų. Lozorius atsikėlė ir nuėjo. Kai mirė popiežius Jonas Paulius II-asis, greitai atsirado ne vienas tikintis, tvirtinantis, jog bažnyčios galva jų negalias išgydė vienu prisilietimu. Tikėjimas iš tiesų daro stebuklus. Bet ne visiems pakanka noro ir tikėjimo, kad įveiks ligą.
Pirmieji placebo tyrimai atlikti šeštajame XX amžiaus dešimtmetyje. Per tuos kelis dešimtmečius paaiškėjo, kad vaistus pakeičiančios neutralios medžiagos geriausiai malšina skausmą, depresiją, gydo skrandžio opą ir net kai kurias širdies bei vėžines ligas.
Nuo ko priklauso placebo poveikis? Pavyzdžiui, hipnozei lengvai pasiduodantys žmonės jautresni ir placebo poveikiui. Eksperimentai liudija, kad pakanka užhipnotizuotam žmogui įteigti, kad jis nusidegino odą, ir oda iš tiesų parausta.
Beje, Kalifornijos neuropsichiatrijos instituto specialistai užfiksavo, kad tuo atveju, kai placebo veikia taip pat efektyviai, kaip vaistai (t.y. pagydo ligą), pacientų smegenų aktyvumas skiriasi. Ypač zonose, susijusiose su nuotaikos, motyvacijos pokyčiais. Atrodo, kad tas pats rezultatas pasiekiamas dviem skirtingais keliais.
Galima derinti abu gydymo metodus, ir tai kartais sustiprina efektą. Taigi, svarbiausia pagyti, o paaiškinimas palauks.
Kas svarbiausia?
Kodėl veikia burtai, užkalbėjimai ar prakeikimai? Matyt, čia galioja paprasta taisyklė: jeigu žmogus tiki, kad jį iš tiesų prakeikė, jeigu jo psichika jautri, jis susinervins ir gali sunkiai susirgti. Neveltui sakoma, kad visos ligos nuo nervų, tik lytinės – nuo malonumo. Žinojimas gali tapti ne tik jėga, bet ir atvirais mūsų pasąmonės vartais, pro kuriuos įsiveržia priešas.
Apie dvasinę pusiasvyrą ir jos įtaką fizinei sveikatai kalba ir gydytojai, ir įvairių religijų atstovai. Nepakanka vien sveikai maitintis ir sportuoti. Reikia neužmiršti bent kai kurių Dievo įsakymų, kaip pavyzdžiui, frazės „neteisk ir nebūsi teisiamas“. Na, o posakio „gavęs į vieną žandą, atsuk kitą“ – nereikia suprasti tiesiogiai. Tai tik pragmatiškas pasiūlymas atleisti skriaudikui, nes tai naudinga jūsų sveikatai.
Dabar pasaulyje ir Lietuvoje madinga vaikščioti į sporto klubus. Tačiau kur kas daugiau žmonių mankština savo raumenis, negu smegenis. O mokėjimas medituoti ar atsipalaiduoti protui būtinas. Dvasios higiena padėtų išvengti neurozių, depresijų ir gal net savižudybių, jau nekalbant apie nervų sukeltas kūno ligas. Nė placebo nebereikėtų. To mes jums ir linkime ypač krizės metais.
Placebo tyrimai tęsiasi. Kol kas šis efektas vertinamas nevienareikšmiškai. Jis egzistuoja, tačiau poveikis priklauso nuo daugelio sąlygų. Galbūt kai kurių jų mes dar nė nežinome. Tad ar verta tuo domėtis ir įrašyti placebo į gydymo metodų, kad ir nevisai tradicinių sarašą? Manau, kad taip. Juolab, kad derinant su kitais gydymo metodais jis veikia.
