Taip apie savo galimybes patekti į Lietuvos rinktinę kalba Utenos „Juventus“ gynėjas Rolandas Alijevas. Savojo šanso nesulaukęs įžaidėjas pasirinko kitą iššūkį ir išbandė laimę priimdamas Azerbaidžiano pasiūlymą. Jis turi šaknų šioje šalyje. Anot Alijevo, krepšinio situacija Azerbaidžiane gan liūdnoka.
„Jie parodė labai didelį susidomėjimą manimi ir nusprendžiau surizikuoti. Jei tavo šalis tavęs neima žaisti už ją, tu vis tiek eini žaisti krepšinį, nes paprasčiausiai jį myli. Manau kiekvienas padarytų taip pat. Ir čia nėra pinigų klausimas, tu tiesiog nori žaisti ir tiek.
Situacija Azerbaidžiane tokia, kad pinigų yra, bet krepšininkų nėra. Mokyklų yra, bet jos nėra gerai išvystytos, vietinė lyga taip pat nėra stipri. Į rinktinę jie bando prisivilioti savo šalies šaknų turinčių krepšininkų arba neutralizuotų amerikiečių kaip Jaycee Carrollas iš Madrido „Real“ ekipos, tačiau pajėgių vietinių žaidėjų nėra“, – LKL TV pasakojo Alijevas.
Prieš šį sezoną sulaukęs „Juventus“ pasiūlymo Alijevas ilgai nedvejojo. Jis turėjo pasiūlymų iš užsienio, tačiau norėjo likti Lietuvoje, o apsispręsti padėjo ir treneris Antanas Sireika.
„Turėjau pasiūlymų iš užsienio ir jie buvo neblogi finansine prasme, bet labiau norėjau likti Lietuvoje. „Juventus“ ekipa buvo viena iš pirmųjų, kuri pakvietė ir rodė didelį susidomėjimą. Antanas Sireika – garsus ir geras treneris, taip pat norėjo mane matyti komandoje, todėl ilgai nesvarsčiau ir nusprendžiau priimti iššūkį“, – apie savo pasirinkimą kalbėjo gynėjas.
Per savo karjerą Alijevas nuolat keitė klubus. Jis atstovavo net penkiolikai skirtingų komandų. Žaidėjas pripažįsta, kad norėtųsi pastovumo, bet aplinkybės susiklostė taip, kad klubas keitė klubą. O kauniečio svajonių komanda visada buvo gimtojo miesto „Žalgiris“.
„Kai pažiūri į tą savo karjeros lapą, tai gal atrodo ir juokingai ar graudžiai, bet gyvenimas taip susidėliojo. Bet klubus keičiau ne dėl to, kad tik juos pakeisti. Buvo ir krizių krepšinyje, klubai nemokėjo atlyginimo ir panašiai, o aš nebijau rizikuoti. Buvo ir sunkių momentų, kai komandą reikėdavo keisti sezono viduryje ir tos pirmos rungtynės naujoje ekipoje būna labai sunkios. Nesakau, kad mėgau keisti tuos klubus, geriausia būtų žaisti visą karjerą viename klube, bet yra kaip yra“.
Savo laisvalaikį trisdešimt vienerių žaidėjas skiria šeimai. Jo dvejų metų sūnus yra didelis krepšinio gerbėjas ir nepaleidžia kamuolio iš rankų. Savo atžalos Alijevas spausti neketina, bet jei šis paaugęs norės išbandyti krepšinį, tėtis yra pasirengęs jam perduoti savo patirtį.
„Laisvalaikis mano labai paprastas – šeima, vaikai. Man gera būti šeimoje. Jie laukia kada aš grįšiu, nes yra dvi treniruotės su komanda ir namuose laukia dar kelios – slėpynės, gaudynės. Bet man tai patinka.
Vaikų nereikia spausti ir tikrai to nedarysiu, tačiau labai keista, kad sūnus nuo pat mažų dienų nepaleidžia kamuolio iš rankų, kelias valandas žaidžia vienas. Meta taisyklingai, pritūpęs, nors jam dar tik du metukai. Po rungtynių taip pat ima kamuolį ir tik su verskmais paliekame salę. Jei jis nuspręs žaisti krepšinį aš būtinai perduosiu savo žinias jam“, – teigė krepšininkas.
