Viena įtakingiausių visų laikų metalo grupių, death/doom ir gotikinio metalo tėvai – šiais epitetais apibūdinama grupė „Paradise Lost“, rugpjūčio 2 dieną pasirodysianti Zaraso ežero saloje (Zarasai) vyksiančiame didžiausiame Lietuvoje tradiciniame tarptautiniame roko festivalyje „Roko naktys 2008“.
Dvidešimties metų sėkmingo gyvavimo jubiliejų švenčiantys metalistai iš Didžiosios Britanijos „Roko naktyse“ atliks dainas iš viso savo kūrybinių ieškojimų laikotarpio.
„Garbingiausi šeštojo „Roko naktų“ festivalio svečiai dažnai vadinami vieną pastoviausių grupės sudėčių išlaikančia kompanija – nuo 1988-ųjų gyvavimo metų pasikeitė tik būgnininkas“, – grupę „Paradise Lost“ pristatė festivalio „Roko naktys 2008“ prodiuseris Algirdas Barniškis-Blėka. „Sudėtis keitėsi nedaug, o pati grupė drąsiai užsiėmė muzikiniais ieškojimais. Po kultiniais tapusių „riaumojančių“ albumų „Gothic“ ir „Draconian Times“ jie buvo pasukę net į elektroninę „Depeche Mode“ stiliaus muziką – tiesa, vėliau sėkmingai iš ten grįžo ir šiuo metu vėl labiau pasikliauja gitaromis nei sintezatoriumi“.
„Paradise Lost“, pasiskolinusi pavadinimą iš garsiosios Džono Miltono poemos, susikūrė Anglijos mieste Halifakse 1987-1988 m., kai visiems jos nariams buvo vos apie 17 – 18 metų. 1990-aisiais dar paaugliai Nick Holmes, Gregor Mackintosh, Aaron Aedy ir Steve Edmondson nedideliu tiražu išleido pirmąjį albumą „Lost Paradise“, puikiai įvertintą tiek fanų, tiek kritikų.
Kartu su tautiečiais „Anathema“ ir „My Dying Bride“ ši grupė buvo laikoma viena death/doom žanro autorių. Po poros metų, pasirašius sutartį su įtakinga įrašų kompanija „Music for Nations“, „Paradise Lost“ muzika sušvelnėjo ir įgavo lyrinį atspalvį. Orkestriniai intarpai, gilaus tono gitarų skambesys, niūri harmonija skelbė naujos muzikos – gotikinio metalo – gimimą.
1997 m. „Paradise Lost“ pasirodė visiškai pasikeitę – tiek vizualine, tiek muzikine prasme. Jų albume „One Second“ gitarų vietą užėmė sintezatorius, programuoti būgnai ir techno muzikos ritmai. Nors grupės „kertiniai akmenys“ liko maištinga dvasia ir gotikinis melodingumas, nuo „Paradise Lost“ nusisuko nemažai senųjų jos gerbėjų. Iš užsitęsusio eksperimento britai grįžo 2002-aisiais, kartu su albumu „Symbol of Life“, kuriame „Paradise Lost“ prisiminė savo metalines šaknis. Naujausią savo albumą „In Requiem“, kuriame susipina abiejų laikotarpių muzika, N. Holmes su kompanija išleido pernai.
Britų metalo legendos – vienas iš pagrindinių nuostabią Zaraso ežero salą okupuosiančių „Roko naktų 2008“ akcentų. Pasak festivalio rengėjų, tikrai ne vienintelis – šiuo metu intensyviai vedamos derybos su kitomis Vakarų Europos ir Skandinavijos roko žvaigždėmis. Be to, „Roko naktų 2008“ lankytojų Zarasuose pirmą kartą festivalio istorijoje lauks dvi scenos. Didžiojo Slėnio scenoje vyks pagrindiniai koncertai, o Mažojo slėnio scenoje bus suteikta galimybė pasirodyti jauniems, „Paradise Lost“ šlovės dar nespėjusiems sulaukti Baltijos šalių roko kolektyvams.
Pirmasis „Roko naktų“ festivalis Plateliuose įvyko 2003 m., iškart tapęs tarptautinio masto roko kultūros reiškiniu Rytų ir Vidurio Europos muzikos padangėje. Kasmet į „Roko naktų“ festivalius atvyksta 4-5 tūkst. roko, rokenrolo muzikos gerbėjų iš Lietuvos bei kitų šalių. Iš kitų festivalių „Roko naktys“ išsiskiria muzikinių projektų profesionalumu, atlikėjų iš užsienio gausa, puikia poilsio programa.
