Prieš keliolika metų Bajoruose įkūrusi senų, įvairių kartų jau sūpuotų lėlių namus lėlininkė sukaupė tikrą galybę žaislų.
„Kai dukros ištarė žodį, jog nebereikia lėlių, mes užaugom, kur dėti. Į palėpę, į mašiną ar padovanoti kažkam, tada ir kilo mintis pradėti rinkti“, - pasakojo Dalia Ziemelienė.
Moteris sako, kad daugelis pravėrę jos lėlių namų duris pasijunta lyg atsidūrę vaikystėje. Mat ne vienas čia randa ne tik savo, bet ir atpažįsta mamos, ar netgi močiutės kažkada turėtą ir mylėtą žaislą.
Ir iš tiesų išvydus lėles apima keistas jausmas. Tarp įvairiausių modelių, dydžių ir laikmečio lėlių kolekcijoje gausu brangių porcelianinių, guminių, tautiniais motyvais pasipuošusių, medžiaginių lėlių. Kad susigaudytų ir lankytojams nebūtų painiavos, lėlių namų įkūrėja visus žaislus sugrupavo.
Atskirai įkurdintos sovietmečio lėlės. Į vieną krūva glaudžiasi tautiniais kostiumais papuoštos, porcelianinės gražuolės, atskirame kampe tupi raganos, sugrupuoti teko ir neįprastas įvežtines lėles.
Dažniausiai nebereikalingas lėles į lėlių namus pristato ne patys vaikai, o jų mamos ar močiutės. Minčiai neišmesti, o padovanoti žaislą, pritaria ir lėlininkė.
Lėlių globėjos kolekcijoje visi žaislai išskirtiniai, vienodų nepasitaikė.
Išsamiau žiūrėkite TV3 žinių reportaže.
