Zinaida Paškevičienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT
Kasmet sausio 1-ąją iškilmingai pakeičiama Gedimino pilies bokšte plevėsavusi vėliava. Tradiciškai ji perduodama vienai Lietuvos mokyklų. Šiemet vėliava įteikta Rokiškio Juozo Tumo Vaižganto gimnazijai.
1919 m. sausio 1-ąją Gedimino pilies bokšte Lietuvos vėliavą iškėlė dešimties Lietuvos savanorių būrys. Tarp jų buvo ir rokiškėnas Petras Gužas. Jis aktyviai dalyvavo kuriant pirmąją nepriklausomos Lietuvos kariuomenę, 1917 m., būdamas carinės Rusijos armijos karininkas, jau formavo pirmuosius kariuomenės būrius. Todėl šiemet Gedimino pilyje nuleista metus plevėsavusi vėliava įteikta Rokiškio Juozo Tumo Vaižganto gimnazijai, kaip pilietiškiausiai šalyje. Būtent jos moksleiviai ir prižiūri ten palaidoto buvusio savanorio kapą.
„P. Gužas – istorinė asmenybė. Jis buvo Lietuvos nepriklausomybės kovų dalyvis, kariavo su bolševikais, jis tris kartus iškėlė trispalvę vėliavą Gedimino pilies bokšte – 1919 m., 1920 m. ir 1939 m.“, – teigė muziejininkas Valius Kazlauskas.
Gimnazijoje didelis dėmesys skiriamas krašto istorijai ir kultūrai. Moksleiviai lanko partizanų kovų vietas, tvarko jų kapavietes, dalyvauja pilietinėse akcijose. Pasak direktoriaus, ši vėliava – kartu ir didelis įpareigojimas.
„Vėliava keliaus su mokiniais, jų darbuose, per įvairias rajono vietoves, minint renginius, prie žymių rokiškėnų tėviškių, prie paminklų taip, kad ji simbolizuos Lietuvos meilę žmonėms“, – pasakojo Rokiškio J. Tumo-Vaižganto gimnazijos direktorius Gediminas Matiekus.
Moksleivių patriotiškumą ugdyti padeda ir 1919–1920 metų Lietuvos savanorių karių kapų bendrija.
„Mūsų bendrija pradėjo savo veiklą prieš 25 metus. Didelis būrys buvo patriotų, dabar dėl įvairių priežasčių jau mažiau. Turime didelį pulką jaunų žmonių, moksleivių, jaunųjų šaulių“, – teigė 1919– 1920 m. Lietuvos savanorių karių kapų bendrijos pirmininkė Rimantė Norvaišienė.
Ant Gedimino pilies plevėsavusią vėliavą gimnazija pirmą kartą išskleis sausio 13-ąją rokiškėno Alvydo Matulkos kapo.
