24 darbo dienos įskaitant du šeštadienius - 513 litų. 22 darbo dienos - 550 litų. Tiek gauna siuvėjos, dirbančios bendrovės “Lelija" Rokiškio siuvimo įmonėje. Kad vaikai nebadautų, prašo paramos maisto produktais, nemokamo maitinimo mokykloje, maldauja lengvatų už būsto šildymą. Nedirbti būtų naudingiau, bet “norisi būti žmogumi".
Prieš vergovę
Vakar prie Prezidentūros Samdomų darbuotojų profsąjunga surengė piketą tikėdamasi, kad “Lelijos" darbininkių pagalbos šauksmą išgirs Dalia Grybauskaitė ir paragins aukščiausius šalies vadovus imtis konkrečių veiksmų panaikinti šią gėdingą vergovę.
Pačių Rokiškio siuvėjų pikete nebuvo - jos nepaliko savo darbo vietų, bijodamos būti išmestos į gatvę. Esą baimė likti be darbo moteris ir vertė iki šiol kentėti vergiškas sąlygas.
Niekuo negalėjo siuvėjoms padėti Seime Rokiškiui atstovaujantis Algis Kazulėnas, į kurį kreipėsi su skundu 60 siuvėjų.
Profsąjungos atstovai piktinosi, kad D.Grybauskaitė pernai UAB “Lelija" generalinei direktorei Genei Zaveckienei įteikė Lietuvos metų verslininkės/vadovės prizą, ir ragino prezidentę prisiimti asmeninę atsakomybę už ciniškai alinamų “Lelijos" darbuotojų likimus.
G.Zaveckienė, anot protestuotojų, nusipelnė ordino “Už sėkmingą vergų darbo organizavimą". Tokį “ordiną" jie ir atsinešė į piketą - riestainį su didele skyle.
Kalėdoms - atraižų
Štai ką “Respublikai" papasakojo viena ketverius metus “Lelijoje" dirbanti siuvėja, trijų vaikų mama Jolanta. Pavardės pašnekovė prašė nerašyti, nes atvirumas gali pakenkti ateityje ieškant darbo.
Pasak Jolantos, siuvėjos negali uždirbti, nes netiksliai apskaičiuotas operacijoms skirtas laikas. Kai kuriems darbams jo reikia daugiau. Siuvėjoms mokama už atliktas operacijas, todėl dauguma ir neuždirba.
“Pavyzdžiui, vieną mėnesį brigadoje iš 30 žmonių minimalų atlyginimą užsidirbo tik trys. Joms buvo nustatytas normalus laikas, o kitoms, kur mažos detalytės, nebuvo įmanoma užsidirbti", - darbo specifiką aiškino Jolanta.
Be to, pasak pašnekovės, ir tie vargani atlyginimai dažnai vėluoja. Artėjant Kalėdoms moterys dar negavo atlyginimų už lapkritį. O vietoj kalėdinių premijų siuvėjos gauna medžiagos atraižų. Tos pačios, iš kurios siuva gaminius. Sijonas, kelnės išeina.
“Visa laimė, kad mano vyras turi darbą. Su trimis vaikais būtų neįmanoma, tektų prašyti valstybės paramos arba išvykti, - sakė Jolanta. - Dabar mūsų pajamos tokios, kad nesame socialiai remtini. Kadangi nuosavame name gyvename, malkomis kūrename, išsisukame. Jeigu nedirbčiau, gaučiau socialinę pašalpą, gaučiau už kiekvieną vaiką, vaikams būtų nemokamas maitinimas, dar gaučiau kruopų iš Europos paramos. Finansiškai man neapsimokėtų dirbti. Bet dirbu, nes noriu pasijusti žmogumi".
Premijos - kas mėnesį
Kodėl Rokiškio siuvėjos daug dirbdamos negali užsidirbti bent minimalaus atlyginimo, “Respublika" prašė pakomentuoti “Lelijos" generalinės direktorės G.Zaveckienės. Gavome UAB “Lelija" administracijos pasirašytą atsakymą:
“Norėtume Jums pranešti, kad Rokiškio įmonėje dirba 240 darbuotojų. 2010 metų lapkričio mėnesio vidutinis atlyginimas Rokiškio įmonėje yra 1076,2 lito. Pirmoji atlyginimų dalis už 2010 m. lapkričio mėnesį yra išmokėta, antroji dalis bus išmokėta laiku. Įmonė gerai dirbantiems taiko premijinę darbo sistemą ir premijas išmoka kiekvieną mėnesį".
Rokiškio filialo vadovė Aurika Aurylė apie įmonėje susidariusią padėtį išdėstė savo nuomonę. Pasak jos, įmonės įkainiai užtikrina didesnį nei minimumas atlyginimą, įmonė moka visus mokesčius, o mokama už atliktą darbą.
“Šiuo metu užsakovai - užsienio firmos - duoda darbo, bet reikalauja jį atlikti kuo skubiau, todėl pradėjome dirbti pagal suminį grafiką, kad laiku įvykdytume kontraktus. Dabar turime daug darbo ir darbuotojos, intensyviai dirbdamos, turi galimybę užsidirbti minimalų atlyginimą ir daugiau. Man nesuprantamas organizuotas puolimas prieš mūsų įmonę, nes jis gali mus visus palikti be darbo", - būgštauja filialo vadovė.
Vergus išlaiko valstybė
Prie Prezidentūros prieš vergovę 21-ame amžiuje piketavo ir žinoma ekonomistė Aušra Maldeikienė. Ji negailėjo kritikos “verslui", kuris pasididina sau pelną mokesčių mokėtojų sąskaita, versdamas visuomenę šelpti jo samdomus darbuotojus.
“Pagal logiką tai baudžiavos arba vergovės forma, bet ne darbo santykiai, - vertino ekonomistė. - Nes darbo santykiai ir kapitalizme reikalauja mokėti žmogui tiek, kad jis galėtų pragyventi. Nežinau, kam užtektų moralinės jėgos pasakyti, kad galima pragyventi už 513 litų dirbant po 192 valandas per mėnesį. O šitas “verslas" savo sąnaudas permeta viešajam sektoriui, t.y., biudžetui. Mes, visi mokesčių mokėtojai, sumokame G.Zaveckienei už jos darbuotojus, kurie jai krauna pelną".
A.Maldeikienės teigimu, panašiai funkcionuoja pusė Lietuvos ekonomikos. Daugybė darbininkiškų profesijų žmonių už savo darbą gauna labai menkas pajamas, iš kurių nesugeba išgyventi. O jei žmogus negauna pinigų, jis negali susimokėti už būstą, maistą ir t.t., ir taip tampa socialinių pašalpų ir kompensacijų gavėju.
Jaunius POCIUS, Alia ZINKUVIENĖ
