„Terminalo atsiradimas Lietuvai pirmiausiai davė energetinį saugumą. Antra, davė konkurenciją, kas sumažina dujų kainas ir dėl to mūsų kainos yra tarp pačių geriausių kainų Europoje. Taip pat tai davė specifines žinias, kurias, vystydami SGD technologijas, mes Lietuvą galime padaryti rimtu energetiniu centru, vystyti naujus verslus, kurti darbo vietas, mokėti mokesčius ir išvystyti visai naują pramonės šaką“, - antradienį interviu LRT radijui teigė Rokas Masiulis.
Jo teigimu, šiuo metu Klaipėdos SGD terminalo pajėgumai išnaudojami 20 proc., tačiau jau 2017 metų pradžioje „Klaipėdos nafta“ turėtų pastatyti dujų paskirstymo stotį, iš kurios SGD sunkvežimiais, konteineriais bus gabenamos į visą regioną.
„Tai pakankamai auganti verslo rūšis ir čia ta dalis, kur Lietuva turi unikalią galimybę išvystyti žinias šiose technologijose ir būti vedančia šalimi šiame regione“, - kalbėjo R.Masiulis.
„Klaipėdos nafta“, pastačiusi SGD paskirstymo stotį, ketina teikti dujų bunkeriavimo, krovos į sunkvežimius paslaugas Baltijos šalių bei Lenkijos klientams. Projektą ji plėtoja kartu su Vokietijos SGD tiekėja „Bomin Linde LNG“.
Antžeminiu terminalu žada naudotis ir bendra „Litgas“ ir Norvegijos koncerno „Statoil“ įmonė, kuri tieks SGD kitiems Baltijos jūros regiono uostams ar atskiriems klientams.
Praėjusių metų spalio 27 dieną į Klaipėdos uostą pasiekė SGD laivas-saugykla „Independence“. Terminalas tapo alternatyva į Lietuvą vamzdynais iš Rusijos importuojamoms dujoms. Iki šiol į Klaipėdą atplaukė 6 dujovežiai su „Statoil“ dujomis.
SGD terminalas oficialiai pradėjo veikti praėjusių metų gruodžio 3-ąją, o realiai dujas tiekti pradėjo nuo 2015-ųjų sausio.
