JAV kilusi finansų krizė skaudžiausiai kirto anglosaksiškam ekonomikos modeliui, rašo savaitraščio „Veidas“ žurnalistas Rokas Grajauskas.
Po JAV investicinio banko „Lehman Brothers“ griūties rugsėjo 14 d. jau metus besitęsianti finansų krizė įgavo naują pagreitį. Daugelis stebėtojų šią krizę vadina didžiausia per pastaruosius dešimtmečius ir prilygina ją Didžiajai depresijai. Nors krizės židinys yra Amerikoje, jos poveikį netruko pajusti daugybė finansinių institucijų visame pasaulyje. Tačiau poveikis buvo nevienodas.
Skirtingi nuostoliai
Natūralu, kad didžiausios šios finansų krizės aukos iki šiol buvo JAV finansų institucijos, tokios kaip jau minėtas „Lehman Brothers“, taip pat paskolų bankai „Freddie Mac“ ir „Fannie Mae“ bei draudimo bendrovė AIG, kurias paskutinę akimirką išpirko JAV vyriausybė. Pagal skirtingas prognozes, iš viso finansiniai nuostoliai vien JAV turėtų siekti šimtus milijardų dolerių, o JAV iždo departamentas jau pažadėjo už 700 milijardų dolerių išpirkti blogas skolas iš pažeistų finansų institucijų. Tai, be abejo, atsilieps ir pačios ekonomikos būklei, nors ilgalaikės recesijos greičiausiai pavyks išvengti.
Skaudžių padarinių jau turėjo ir Didžiosios Britanijos finansų sektorius. Vieną didžiausių Didžiosios Britanijos bankų HBOS nuo bankroto išgelbėjo kitas bankas „Lloyds TSB“, o akcijų rinka čia taip pat išgyvena sunkius laikus. Nukentėjo ir kitų Europos valstybių finansų sektoriai, tarp jų ir Šveicarijos bei Skandinavijos bankai. Didelių nuostolių patyrė ir Rusijos finansų sektorius. Smuko akcijų rinka, Rusijos bankai pateko į sudėtingą padėtį, smarkiai krito ir valstybės kontroliuojamų įmonių, tokių kaip „Gazpromas“, vertė. Kaip ir Europoje, Rusijos valdžios institucijos buvo priverstos į pinigų rinką išleisti dešimtis milijardų JAV dolerių bei skirti paramą valstybės kontroliuojamiems bankams, kad išvengtų rimtesnės finansų griūties.
Poveikis Azijos finansų sistemoms buvo šiek tiek mažesnis. Nors krizė neabejotinai neigiamai paveikė tiek Kinijos, tiek Japonijos, tiek kitų Azijos valstybių akcijų rinkas, tačiau didesnio poveikio šių valstybių ekonomikoms greičiausiai nebus. Kinijos finansų sektorius nukentėjo mažiausiai. Japonijos akcijų rinka šiek tiek nukrito, pastebimų nuostolių patyrė ir kai kurie Japonijos bankai.
Didesnio reguliavimo būtinybė
Žemėlapis, kurį galime susidaryti pažvelgę į nuo krizės nukentėjusias valstybes, rodo, kad skaudžiausiai krizė kirto labiausiai su JAV finansų sistema susijusioms institucijoms. Didžioji dalis nukentėjusių bankų Europoje ar Azijoje nuostolių patyrė dėl to, kad buvo finansiškai susiję su „Lehman Brothers“, t.y. suteikę jam paskolų ar įsigiję vertybinių popierių. O pagrindinė priežastis, dėl ko didelių nuostolių nepatyrė Kinija, buvo ta, kad jos finansų institucijos nebuvo sudariusios didelių sandorių su „Lehman Brothers“. Be to, poveikis Kinijai nebuvo ryškus, nes jos finansų sektorius nėra labai išplėtotas. Kinijos ekonomika bei finansų rinka dar nėra visiškai atviros ir ne itin stipriai susijusios su pasaulinėmis finansų institucijomis.
Svarbiausia yra tai, kad ši krizė aiškiai atskleidė dabartinės JAV finansų ir investavimo sistemos ydas. Pati krizė kilo dėl perdėtai rizikingo ir nepagrįsto paskolų teikimo, finansų institucijų nekontroliuojamo skolinimosi, bankų godumo bei rizikavimo investuoti skolintas lėšas, negalint paremti įsiskolinimų realiu kapitalu. Šiuo atžvilgiu galima kaltinti patį anglosaksišką modelį, kuris yra itin liberalus, be ryškaus valstybės reguliavimo, skatinantis investuotojus rizikuoti. Tokioje sistemoje nekontroliuojamas skolinimasis gali lengvai sukelti kredito burbulus, kaip atsitiko prasidėjus šiai krizei.
Kita vertus, finansų krizės yra pasikartojantis reiškinys ir vargu ar jų galima išvengti. Nereikėtų pamiršti, kad finansines ir ekonomines krizes praėjusiame dešimtmetyje išgyveno ir Azijos valstybės, Rusija, taip pat įvyko Šiaurės Europos šalių bankų krizė. Finansų sektorius iš esmės yra nenuspėjamas, be to, labai daug lemia ir pačios ekonomikos svyravimai. Tačiau kai kurios kitos sistemos yra pasimokiusios iš klaidų ir įtvirtinusios tam tikrus priežiūros bei kontrolės mechanizmus, kurie leidžia sušvelninti ekonomikos svyravimų sukeliamas finansines problemas.
Tarkime, Japonija po praėjusio dešimtmečio krizės laikosi konservatyvesnės finansų politikos, be to, čia valstybė imasi priemonių blogoms skoloms likviduoti dar prieš bankams dėl to patiriant didelių sunkumų. Apskritai Azijoje vyrauja konservatyvesnis požiūris, pabrėžiamas taupymas, dėl ko Azijos rinkas galima laikyti atsparesnėmis panašioms krizėms.
