Pirminiais duomenimis, melagingas vaizdo įrašas parodytas Vilniuje, Pilies gatvėje esančiame reklaminiame stende.
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis patvirtino, kad policija pranešimą apie įvykį gavo.
„Toks įvykis registruotas šiąnakt (liepos 12 d. – aut. past.). Stendas buvo išjungtas, aplinkybės tikslinamos“, – informavo R. Matonis.
Anot jo, apie kitus galimus kibernetinius incidentus šią parą nepranešta.
JAV lyderį ovacijomis pasitiko didelė grupė smalsuolių. Pamojavęs jiems J. Bidenas lengvu žingsniu nusileido trapu. Apačioje jo laukė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, kuris spausdamas JAV prezidentui ranką pasveikino atvykus į mūsų šalį dalyvauti NATO viršūnių susitikime. JAV prezidentui pagarbą atidavė Lietuvos kariuomenės garbės kuopa.
Netrukus J. Bidenas pasuko prie jo laukiančių žmonių. JAV prezidentas su susirinkusiais ir jų šeimomis kalbėjosi, fotografavosi. Su smalsuoliais taip pat bendravo JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.
Ekspertai įspėja tikrinti informaciją
Ekspertai įspėja, kad kibernetinių atakų NATO viršūnių susitikimo metu gali būti daugiau.
„Iš mūsų pusės būtinas pasiruošimas potencialiems išpuoliams. Jei jie ir būtų, prognozuočiau, tai nebūtų bandymai pakeisti Lietuvos visuomenės nuomonę tam tikrais klausimais. Pagrindinis tikslas būtų bandyti sužaisti emocijomis: kelti paniką, grasinti branduoliniais ginklais ar dar kažkuo. Tokie veiksmai, kurie sukeltų nerimo atmosferą.
Mūsų institucijos jau dabar stebi viešąją erdvę. Kita vertus, kiekvienas iš mūsų turime suprasti, kad nereikia reaguoti į bet kokius Rusijos viešus grasinimus, melagienas ir panašiai“ – komentuoja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Nerijus Maliukevičius.
Politologas primena pastebėjus įtartinas naujienas nepanikuoti ir tikrinti, iš kur jos ateina.
„Visų pirma, kiekvieną neeilinę informaciją reikia tikrinti iš patikimų šaltinių. Jeigu girdite bauginimus, grasinimus, neaiškias žinutes ar informacija ateina iš neaiškių šaltinių, tai jau yra signalas, kad informaciją reikia patikrinti ir nereaguoti emocionaliai, t. y. nereikia toliau platinti. Nes gandai, melagienos gyvuoja tol, kol mes patys skleidžiame“, – sako N. Maliukevičius.
