Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) pateikus išvadas dėl verslo poveikio Lietuvos politikams siekiant savos naudos, paaiškėjo, kad ne viena didesnė įmonė siekė turėti „savų“ žmonių.
Roberto Dargio teigimu, vertinant šias išvadas, utopija galėtume vadinti situaciją, kai valstybėje neegzistuoja jokie santykiai tarp politikų ir verslininkų.
„Klausimas kitas, kaip valstybei turėti sistemą, kuri žinotų, kas vyksta, matytų poveikį tokių ryšių ir, kad galėtume laiku užkardyti, jei vyksta negeri dalykai, kaip kai kuriais atvejais išaiškėja, kad sukurtos tam tikros schemos dėl kažkokių užsakymų ir pan. Tai galvoti, kad to nevyks, kad verslas neturės santykio su politikais, būtų utopija“, – sako jis.
Jis prideda, kad ir visuomenės nepakantumas korupcijai turėtų būti didesnis. Tačiau kritikos strėlęs reikia sviesti ne vien į verslininkus.
Nėra vienos kaltos pusės
Naujienų portalui tv3.lt R. Dargis teigia, kad susidariusioje situacijoje nėra taip, kad tik viena pusė darė nusikaltimą. Tai – dviejų pusių sandoris.
„Sandoris yra iš dviejų pusių ir abu lygiai vienodai toje vietoje yra prisidėję prie tos situacijos. Turiu omeny tiek politikus, tiek verslą. Matyt, kad į politinį lauką ateina žmonės, tikrai ne pačios skaidriausios ir švariausios reputacijos, kurie sugeba ir net patys kartais ieško ir provokuoja tam tikrus dalykus, kurie taip, verslui naudingi, bet reikia pabrėžti, kad abiem pusėms naudingi. Kaip ta nauda paimama, asmeniškai ar partijai, ar dar kaip nors, tai čia detalės jau. Tokių dalykų visų pirma neturėtų būti, o jei atsitinka tai valstybė turėtų užkardyti ankstyvesnėje stadijoje“, – komentuoja LPK prezidentas.
R. Dargio nuomone, tiek ankstesnis Valstybinio saugumo departamento (VSD) pažymos išviešinimas, tiek NSGK išvados prisidės prie didesnio skaidrumo. Mat yloms išlindus iš maišo, toliau jas slėpti bus tik sunkiau. Jis tikisi, kad ir verslai bei politikai bendraus daug skaidriau, o dėl to laimės tiek verslas, tiek visuomenė. Jo teigimu, dažnai kritikuojamas rinkos ekonomikos veikimas ir norima perimti verslą į valstybės rankas. Tačiau, jo nuomone, išvados patvirtina, kad ne visada valstybė padarys geriau.
Pats spaudimo nepatyrė
NSGK išvadose minima, kad kartais verslininkai politikus bandydavo paveikti per kitus valstybės tarnautojus ar asmenis, o ne tiesiogiai. LPK prezidentas R. Dargis patikina, kad niekad nesulaukė spaudimo nei iš verslininkų, nei iš pačių politikų dėl kažko tartis ar derėtis už uždarų durų.
„Mes labai aiškiai deklaruojame interesą, kuris atspindi visuomenės interesą: aiškios prognozuojamos sąlygos verslui, švietimo pertvarkymas, efektyviai veikianti visuomenės naudai valstybės administracijos dalis. Tai ką mes norim pakeisti ir kalbam, tai yra visuomenės naudai, įskaitant ir verslo. O tai ką tiria dabar komisija, yra atskirų įmonių interesai, kuriuos, aišku vienokius ar kitokius, visos įmonės turi. Tik vienos sugeba sukurti sistemą ir pasiekti savo tikslų, kitos gal nelabai gerai tą padaro. Tai toks ir skirtumas“, – teigia R. Dargis.
Gal pritrūko noro kažką keisti
R. Dargis pasakoja, kad apie korupciją prabilti stengėsi ir patys verslai. Štai dar 2007 metais keturios didžiosios statybų įmonės savo lėšomis užsakė „Transparency International“ korupcijos židinių tyrimą. Tačiau niekas nekreipė dėmesio į tyrimo išvadas.
„Ištyrė korupcijos židinius, kuriame lygmenyje jie yra, kur didžiausia tikimybė atsirasti korupcijai ir mes skaidriai pristatėme išvadas visuomenei. Problema tik, kad niekam to tyrimo nereikėjo. Po to pristatymo nesekė jokių sprendimų ir darbų. Nors net pateikėme su nurodytomis vietomis, kokie pinigų kiekiai ir kur vaikšto. Pateikėme 2007 metais Vyriausybei tai, reakcijos jokios, nulis. Politikams ar laiko pritrūko, ar dėmesio ar suinteresuotumo nebuvo“, – tikina R. Dargis.
Jo teigimu, kažką keisti gal ne tiek galios, kiek ir noro politikams tuomet pritrūko.
„Prieš kiekvienus rinkimus kalbame apie milijardus ištrauktus iš šešėlio. Vis girdime, kad iš šešėlio daug ištrauks, bet kaip neištraukia, taip neištraukia. Aišku, po truputį skaidrėja, traukiasi. Pokyčiai yra. Ir Viešųjų pirkimų tarnyba daug prisideda prie to, kad stabdo tam tikrus konkursus, kurie su dvigubu dugnu. Bet tam reikia laiko. Pavyzdžiui, pažiūrėkite visuomenės toleranciją korupcijai. Šiandien daugiau kaip trečdalis visuomenės palaiko tai. Tai rodo dar iš sovietmečio atsineštą mentalinį supratimą apie procesus, kurie vyksta. Tai negali greitai įvykti. Apsivalymo pokyčių procesas vyksta su kartų kaita, bet jis negali vykti, jei nebus visuomenės palaikymo“, – tv3.lt sako LPK prezidentas.
„Paminėtos įmonės nėra visas verslas“
Paklaustas, ar šios išvados neatitolins verslininkų ir politikų, R. Dargis patvirtina, kad praraja tar[ verslo ir politikos būtų ne kas kitas, o klaida. Pasak jo, nuo to nukentėtų pati valstybė.
„Reikia tik atsirinkti, kas yra kas. Tie procesai prasidėję, manau, jau nebebus taip lengvai veikti, bent jau kaip buvo veikiama iki šiol“, – sako jis.
Tiesa, jis taip pat teigia, kad verslo įvaizdis yra kryptingai menkinamas eilę metų. O po šių išvadų visas verslas vėl apibendrinamas, kaip vienas.
„Visuomenės požiūris į verslą paskutinėje apklausoje rodo, kad beveik 70 proc. žmonių vertina verslą neigiamai. Tai pasekmės ilgalaikio nuožmaus puolimo ant verslo. Reikia suprasti, kad įmonės, kurios paminėtos, apie kurias kalbame, tai nėra visas verslas. Tai bendro visuomenės požiūrio šiai dienai į verslą nepagerino.
Didelė ir absoliučiai didžiausia dalis Lietuvos įmonių nedalyvauja tokiuose dalykuose. Mūsų LPK nariai veikia įmonių interesais, gamina, beveik 100 proc. produkcijos eksportuoja, jiems to santykio su politikais reikia minimaliais. Mes jo neišvengsime, dėl to, kad norime nenorime politikai priiminėdami sprendimus valstybės vystymosi raidai turi kalbėti ir su verslu, kaip tai paveiks verslą, ar pakels valstybės konkurencingumą. Tik tuos procesus skaidrius reikia turėti“, – sako LPK prezidentas R. Dargis.
