„Būna blogos anytos, būna geros, būna mylinčios, būna suprantančios. Kai ta marti atėjo į mano šeimą, aš dėkojau Dievui, aš ją pamilau kaip dukrą. Vėliau, kai ji su mano sūnumi išsiskyrė, mano santykiai su marčia ir anūkais nutrūko. Man dėl to labai skaudu. Aš jaučiuosi kaip pervažiuotas automobilis“, – pasakoja Rita.
Moteris taip pat nežino, kodėl jos sūnaus santuoka iširo: pasak jos, sūnus marčios neskriausdavo, buvo tylenis, namie daug laiko praleisdavo. Rita svarsto, kad Skaistei jos sūnus galėjo pabosti, tačiau ji tikina savo marčią vis tiek tebemylinti.
„Aš visada buvau gera marčiai, padėdavau visada, buvau šalia jos – ir liūdesio, ir džiaugsmo akimirką. Myliu savo buvusią marčią – jeigu aš mylėjau kaip dukrą ją, kaip galiu dabar nebemylėti“, – laidoje „TV pagalba“ kalbėjo Rita.
Piktybinis auglys
Skaistei dabar – labai sunkus metas. Jos penkiametei dukrytei nustatė piktybinį auglį, ir ji šiuo skausmu nenori dalintis su anyta.
„Mano vaikeliui yra piktybinis auglys. Tai sužinojome šiais metais, gegužę. Aišku, vaikui stengiesi neparodyti, kad liūdi, nes ji supranta. Jeigu verki, ji ateina, klausia: „mamyte, ko verki?“. Reikia laikytis, kad vaikui to neparodyčiau.
Nenoriu dalintis šiuo skausmu. Be to, kai pasiėmiau savo vaiką iš anytos, jis buvo su mėlyne ant kaktos, bet tikiu, kad jis pats užsigavo. Aš nedraudžiu Ritai matytis su mergaite: tegu atvažiuoja į ligoninę pasižiūrėti“, – kalbėjo Skaistė.
Čia Rita nurodė, kad į ligoninę atvažiuoti ji negali: moteris neturi nei transporto, nei pinigų ten vykti.
Vyras smurtavo
Skaistei toliau kalbant, istorijoje aiškėja daugiau detalių: moteris sako, kad jos buvęs vyras gerdavo ir smurtaudavo.
„Mano buvęs vyras gerdavo, prastų draugų turėjo, smurtaudavo. Rita daug ko nežino, kaip jis elgdavosi su manimi, nes laikiau viską savyje, nes žinojau, kad, jeigu kam nors prasitarsiu, bus dar blogiau. Jis man grasindavo, kad niekam neprasitarčiau.
Jis kiekvieną dieną smurtaudavo: sukinėdavo rankas, mušdavo už nieką. Mušdavo dažniausiai išgėręs, o blaivas sukinėdavo rankas. Aš netikiu, kad kas būtų pasikeitę, jei apie smurtą būčiau pasakiusi Ritai. Be to, aš bijojau, kad jis manęs nemuštų dar labiau, kad neužmuštų. Aš bijojau išvažiuoti, nes jis sakydavo, kad mane suras bet kur“, – sako jauna moteris.
Skaistė pripažino, kad ji buvusi uždara, silpna, viską laikė savyje, bet teko sukaupti jėgų, kad su juo išsiskirtų, nes toliau taip nebegalėjo.
Ritai buvo sunku patikėti, kad taip galėjo elgtis jos sūnus ir ji nesuprato, kodėl Skaistė jai nieko nesakė anksčiau.
Skaistė pripažino, kad dėl smurtaujančio vyro jai padarytos skriaudos, ji atsivėrė siena nuo visos jo šeimos, taip pat ir nuo anytos.
Galop moterys nutarė susivienyti dėl sergančios Skaistės mergaitės – svarbiau už visas nuoskaudas yra mažos mergaitės sveikata ir gyvybė.