Vos spėjome atsikratyti didžiulių, kai kam net infarktą sukeliančių sąskaitų už šildymą, ir štai naujas išbandymas. Per patį karštymetį nuo liepos 1 dienos bendrovei „Lietuvos dujos“ už vadinamąjį žydrąjį kurą jau vėl turėsime mokėti brangiau.
Ta data, be kitų priežasčių, pasirinkta, ko gero, neatsitiktinai. Atostogaujantys, vasaros šiluma besimėgaujantys mūsų tautiečiai nė nepajus, kad kiekvienas jų namo ar buto skaitiklio apsisukimas nuo vidurvasario jau brangesnis. Ir tikriausiai tik rudeniop susigriebs, kad skaičiai sąskaitose jau tapo didesni.
Pastaraisiais metais dujų brangimas tapo tokiu įprastu dalyku kaip besikeičiantys metų laikai. Dujininkų apetitai vis auga – ir Rusijoje, ir čia, Lietuvoje, kur jie viso labo tik sukinėja čiaupus. Neseniai Valstybinė kainų kontrolės ir energetikos komisija konstatavo, kad tarifai, kuriuos nuo liepos 1 dienos bendrovė „Lietuvos dujos“ užsimojo užkrauti ant finansiškai silpstančių mūsų vartotojų pečių, yra per aukšti, nes neatitinka pasaulio rinkose prognozuojamų naftos produktų kainų ir valiutų kurso.
Gamtinių dujų įstatymas numato, kad dujų įmonės buitiniams vartotojams tarifus nustato kas pusę metų. Jie koreguojami tik dėl gamtinių dujų importo kainos pasikeitimo, todėl tarifo pastovioji dalis išlieka nepakitusi, keičiasi tik kintamoji dalis. Valstybinė kainų kontrolės ir energetikos komisija nustatė tikslinius tarifus, kuriuos „Lietuvos dujos“ per 15 dienų turi priimti. Jeigu ne, įsigalios vienašališkas komisijos sprendimas. Skirtumas tarp to, ką buvo užsiprašę dujininkai ir ką apskaičiavo Valstybinė kainų kontrolės ir energetikos komisija, ne toks jau menkas. Kodėl taip neretai atsitinka, ne taip sunku suvokti. Dabar, deja, mes monopolininkui turime mokėti tiek, kiek jis paprašo.
Užvakar Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje, apie Lietuvos energetinę nepriklausomybę jau prabilo kone vaikai – Jaunimo sąjūdžio atstovai. Grandinėmis prisirakinę prie radiatorių, jie pradėjo parašų rinkimo akciją po peticija už Lietuvos energetinę nepriklausomybę.
„Mūsų tėvai kovojo už politinę nepriklausomybę. Bet praėjus tiek metų vėl stovime kryžkelėje, nes jokia nepriklausomybė nėra tikra, jei mes vis dar esame priklausomi energetiškai. Be to, žmonės vos išgali susimokėti už šildymą, nes dujos pasiekė kosminę kainą. Lietuva už dujas moka didžiausią kainą ne tik Europoje, bet ir pasaulyje, nes jas gauna tik iš vienintelio tiekėjo „Gazpromo“, kuris ir diktuoja kainas. Taip bus tol, kol Lietuva neturės alternatyvų. Per 6 metus dujos pabrango 5 kartus. Ar galime toliau taip gyventi? Ne“, – teigė akcijos organizatorius Adomas Bužinskas.
Viskas teisingai, tik sunkokai suvokiamas šios akcijos prasmingumas. Peticijos pasirašymą inicijuoja Jaunimo sąjūdis, kuris vienija Jaunųjų konservatorių lygą, Jaunųjų krikščionių demokratų organizaciją, Jaunųjų liberalų aljansą. O šių politiniai „vyresnieji broliai“ Seime sudaro valdančiąją daugumą, šiuo metu trypčiojančią prie ketinamo statyti suskystintų dujų terminalo Klaipėdoje. Ar jaunimas užsimojo paraginti savo vyresniuosius politikos partnerius?
Premjeras ir jo ministrai tikina, kad suskystintų dujų terminalas bus pastatytas ir pradės veikti iki 2014 m. O kainuos tai apie 200 mln. eurų. Iki 20 proc. šios sumos lyg ir galėtų padengti privatus investuotojas. Teigiama, kad investavimo galimybėmis į terminalo statybą domisi JAV kompanija „Cheniere Energy“.
Kol investuotojai dar tėra tik mintyse, visus terminalo statybos darbus valdžia planuoja pradėti savo jėgomis, kitaip tariant, pasitelkdama „Klaipėdos naftą“, Klaipėdos valstybinio jūrų uostą, Vyriausybės ir uostamiesčio savivaldybės finansus. Ar šio projekto neištiks toks pat likimas kaip su naujos atominės elektrinės arba elektros linijų tiesimu į Lenkiją, parodys netolima ateitis.
O kol kas rinktis neturime iš ko, nes jokios alternatyvos nėra ir dar mažiausiai trejetą ketvertą metų nebus. Todėl apie energetinę nepriklausomybę galime tik pasvajoti ar, geriausiu atveju, pasiklausyti apie tai uždegančių politikų kalbų, o už sudegintas dujas ir toliau molėsime tiek, kiek paprašys monopolininkas. Nesmagu, bet kol kas tokia realybė.
