Šiaulių miesto biudžete švilpauja vėjai, skyles valdininkai kamšo naikindami mokyklas ir į viešuosius darbus įdarbindami darželinukus. O iš renkamų piniginių rinkliavų beveik pusė sumos atitenka rinkliavas administruojančioms įmonėms.
Automatai morališkai pasenę
Miesto centrinėje dalyje esantys automobilių stovėjimui apmokestinti skirti automatai morališkai pasenę. Dalis jų išmontuota, grindinyje likusios tik betoninės pakylos su tvirtinimo varžtais. Kita dalis ne visuomet veikia. Dažnai įmetus monetas automatas net nesureaguoja, tad neįmanoma įsigyti stovėjimo bilieto. Be jo vairuotojui gresia bauda. Bent jau teoriškai.
Atsisakyti šio verslo neketinama. Savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus duomenimis, yra pasirašyta sutartis su konkursą laimėjusia UAB „Stova“, kuri įsipareigojo per daugiau nei mėnesį pastatyti maždaug dvidešimt automatų miesto Tarybos patvirtintose vietose. Kiek tai kainuos ir ar atsipirks, kol kas nėra žinoma. Mokėjimo įkainiai išliks tokie patys. Visiškai panaikinti automatus nenumatoma.
Į biudžetą – tik pusė rinkliavos
Per praėjusius metus iš šios rinkliavos buvo surinkta 86,3 tūkstančiai litų. Tai yra 12 procentų daugiau nei 2010 metais. Tačiau ar tai yra pakankama suma skylėtame miesto biudžete? Tik 48 tūkstančiai litų iš surinktos sumos atiteko miestui. Lėšos naudojamos miesto poreikiams pagal infrastruktūros programas. Kokios tos programos, skyriaus vedėjas Arūnas Adomaitis negalėjo sukonkretinti.
Rinkliava už naminius gyvūnus
Palyginkime. Per praėjusius metus Savivaldybė surinko maždaug 100 tūkstančių litų iš gyventojų, kurie daugiabučiuose laiko kates ir / arba šunis. Tokių namų Šiauliuose yra 769, juose du su puse tūkstančio butų. Rinkliavą iš gyventojų renka net septynios bendrovės. Didžiausią dalį administruoja UAB „Saulės valda“. Net 22 tūkstančiai litų skiriama šios rinkliavos administravimo išlaidoms padengti, kitaip tariant – toms septynioms bendrovėms. Bet kam atitenka likę pinigai?
Viešosios tvarkos skyrius yra išleidęs brošiūrą, kurioje pateikiama visa informaciją apie rinkliavą. Beje, brošiūros leidyba kainavo 600 litų, kurie buvo paimti iš minėtos rinkliavos lėšų. Taigi daugiau kaip pusė sumos, 53 tūkstančiai litų skiriama Miesto infrastruktūros skyriui benamių gyvūnų gaudymo paslaugai finansuoti.
Benamių gyvūnų populiacijos mažinimu rūpinasi ir Šiaulių rajono savivaldybės administracija, raginama visą Lietuvą apimančio projekto iniciatorės Austrijos ambasadoriaus žmonos Gudrun Koller. Pagal projektą numatoma gyvūnus sterilizuoti, atsisakant ne tokio etiško užmigdymo.
Aikštelės primena baseinus
Beveik 21 tūkstantis litų skiriamas mieste esančioms aštuonioms šunų išvedžiojimo aikštelėms prižiūrėti. Nuo šių metų sausio 1 dienos priežiūrą vykdo „Specializuotas transportas“, kuris taip pat prižiūri ir viešąsias miesto erdvės. Ne vienoje aikštelėje įmanoma šunis ne tik vedžioti, bet ir išmaudyti – dar nuo žiemos telkšo didžiulės balos. Tad gyventojai savo šunelius vedžioja parkuose, kuriuos išvalyti pavesta darželinukams. Nuo šaligatvių nuvalyti didesnius nešvarumus biudžete nėra numatyta lėšų.
Likučiai – gamtininkams ir globos draugijai
Tik kiek daugiau nei tūkstantis litų tenka Šiaulių jaunųjų gamtininkų centro gyvūnų registravimo procedūros organizavimui. 400 litų skiriama Lietuvos gyvūnų globos draugijos Šiaulių skyriaus tikslinio projekto „Kačių populiacijos mažinimas“ finansavimui.
Palyginus stovėjimo automatų ir šią rinkliavas, didesnės pajamos gaunamos iš pastarosios rinkliavos, bet ir čia didžioji dalis atitenka paslaugoms, kurios kol kas naudos neatneša. Kai kurie politikai svarstė, kad stovėjimo automatus reikėtų panaikinti, bet kaip matyti dabar, jų ne tik nenaikins, dar ir atnaujins.
