Naminių gyvūnų registruotojai ir Lietuvos gyvūnų globos draugija (LGGD) nesutaria dėl rinkliavų už keturkojus augintinius pagrįstumo bei gautų pinigų panaudojimo.
Kaip rašo dienraštis "Lietuvos žinios", jau kelerius metus didžiuosiuose Lietuvos miestuose renkamas mokestis už kates ir šunis, laikomus daugiabučiuose namuose. Gyvūnėlių šeimininkai privalo mokėti ir vienkartinį registracijos mokestį.
Gyvūnų registravimo centras (GRC) registruoja Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje auginamus šunis bei kates. Šiauliuose ši funkcija patikėta Jaunųjų gamtininkų centrui.
Vilniuje registracijos mokestis siekia 10 litų. Tiek pat kiekvieną mėnesį tenka pakloti už šunį, o katės šeimininkas moka 3 litus. Uostamiestyje mėnesio mokestis siekia atitinkamai 5 ir 2 litus. Kaunas išsiskiria dvigubai didesniu naminių gyvūnėlių registracijos mokesčiu -20 litų, o Šiauliuose tokią pat sumą agresyvių šunų mylėtojams tenka mokėti kas mėnesį.
LŽ kalbintas LGGD pirmininkas Benas Noreikis tikino, jog šunų ir kačių registracijos skaičiai neatitinka tikrovės.
"Teoriškai šių gyvūnų dešimtkart mažiau nei gyventojų. Pavyzdžiui, vien Šiauliuose keturkojų turi būti registruota 13 tūkstančių", - teigė jis. Oficialiai registruotų augintinių šiame mieste yra apie 4 tūkstančius.
B.Noreikis tvirtino, kad LGGD nusiteikusi prieš tokią naminių gyvūnų registraciją. Pasak juo, registraciją kasmet turėtų atlikti veterinarai, skiepijantys naminius gyvūnėlius nuo pasiutligės. LGGD pirmininko nuomone, pakaktų metinio mokesčio, kuris būtų renkamas skiepijant gyvūnus.
Mokesčių už gyvūnus rinkėjai aiškina, kad pinigai panaudojami tinkamai. Pateikiamos ataskaitos tiek savivaldybių administracijoms, tiek visuomenei. Pavyzdžiui, Šiauliuose pernai nuo kovo 1 dienos iki lapkričio 1-osios buvo surinkta 80 tūkst. litų. Didžiausia lėšų dalis - 31 tūkst. - skirta penkioms šunų aikštelėms įrengti, dar 15 tūkst. litų skirta užkrečiamųjų ligų prevencijai ir gaudyti benamiams gyvūnams.Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje surinkti mokesčiai neužtikrina didesnės sanitarinės švaros miestuose, juolab kad už benamių gyvūnų gaudymą šios savivaldybės moka atskirai.
LGGD pirmininkas tikina, kad šunų vedžiojimo aikštelės - ne būtiniausias dalykas. Svarbiausia, jog asmuo surinktų savo keturkojo gyvūno išmatas ir turėtų kur jas išmesti, nes bendras konteineris tokiam reikalui netinka.
"Aikštelės - potencialus ligų plitimo šaltinis. Kas garantuos, kad čia vedžiojami nesergantys šunys?" - klausė B.Noreikis.
Jo nuomone, vidutiniam miestui pakaktų vienos arba dviejų šunų žaidimo ir dresavimo aikštelių, nes dabar įrengtomis naudojasi nedaugelis. Tuo metu rinkliavos šalininkai visi kaip vienas teigia, kad visuomenė šunų išmatų surinkimo šiukšliadėžėms dar nesubrendusi.
