Lenkijos parlamento rinkimus sekmadienį laimėjo liberali opozicijoje buvusi partija. Ppremjero Jaroslawo Kaczynskio ir jo brolio dvynio prezidento Lecho vadovaujama populistinė partija baigė savo valdymą valdžioje išbuvusi tik 2 m.
Pirminiais duomenimis liberalo Donaldo Tusko vadovaujama Pilietinės platformos partija parlamento rinkimuose surinko 44,2% ir aplenkė brolių Kaczynskių „Teisės ir teisingumo“ partiją, gavusią 31,3% rinkėjų balsų.
J. Kaczynskis oficialiai pripažino savo partijos pralaimėjimą pirmalaikiuose parlamento rinkimuose. Nors D. Tusko Pilietinės platformos partija turėtų gauti 226 vietas, tiek mandatų sudaryti daugumai 460 vietų Žemuosiuose parlamento rūmuose neužteks. Tačiau, kaip skelbia „USA Today“, prie Pilietinės platformos partijos turėtų prisijungti kelios mažiau vietų iškovojusios kairiosios partijos: LiD ("Kairė ir demokratrija") gavo apie 13,3 proc., PSL (Liaudies partija) - 8,3 proc.
Lenkijos prezidentas L. Kaczynskis jau yra pažadėjęs maksimaliai apsunkinti gyvenimą naujajai koalicijai, jei joje nebus jo brolio vadovaujamos partijos. Tiesa, pasitelkusi mažesnias kairiųjų pajėgas, D. Tusko komanda galės mėginti įveikti prezidento veto.
Kai kurie Europos lyderiai turėtų būti patenkinti „Teisės ir teisingumo“ partijos pralaimėjimu dėl partijai J. Kaczynskio vykdytos agresyvios nacionalinių interesų gynimo politikos. Taip pat džiūgauti turėtų ir tie, kuriuos palietė ar galėjo paliesti bekompromisinė ir kieta liustracija.
Tuo tarpu D. Tusko partija laikoma liberalia. Jos lyderis laikomas tiek proeuropietišku, tiek proamerikietišku. Tačiau vienas esminių priešrinkimių D. Tusko pažadų buvo lenkų karių išvedimas iš Irako.
"Gazeta wyborcza" pastebi, jog dar nei viename Lenkijos Seime nebuvo tiek mažai partijų. Gavusios mažiau nei 2 proc. balsų už jo ribų liko radikalios ir populistinės "Samoobrona" ("Savigyna") ir LPR (Lenkijos šeimų lyga). Jų balsus pasiėmusi PiS, nepaisant pralaimėjimo, gavo apie 5 mln. balsų, t.y. - 1,5 mln. daugiau, negu per praėjusius rinkimus. Didesnis aktyvumas atnešė daugiau balsų visos partijoms, tačiau procentiškai laimėjo D. Tuskas.
Naujajai lenkų vyriausybei teks sureguliuoti komplikuotus santykius su Europos Sąjunga, toliau derėtis dėl JAV naikintuvų dislokavimo ir priešraketinės gynybos skydo. Daug kalbama ir apie kitokius santykius su Rusija, tačiau neaišku ar šis noras būdingas taip pat ir Kremliui, kuris Lenkiją laikė ir tebelaiko nedraugiška šalimi nepriklausomai nuo to, kas Varšuvoje turi valdžią.
Galutinių rinkimų rezultatų tikimasi sulaukti pirmadienį vakare arba antradienį.
