• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
Rinkimai vyko praėjus beveik metams po buvusio autokratinio prezidento Slobodano Miloševičiaus mirties ir buvusios ilgametės Serbijos partnerės Juodkalnijos atsiskyrimo po istorinio referendumo dėl nepriklausomybės.
Netrukus po šių rinkimų Jungtinės Tautos (JT) turi paskelbti sprendimą dėl pietinės Kosovo provincijos, kurios gyventojų daugumą sudarantys etniniai albanai po 1998-1999 metų karo reikalauja nepriklausomybės, statuso.
Radikalų lyderis Tomislavas Nikoličius paskelbė apie pergalę rinkimuose, kai oficialūs rinkimų stebėtojai pranešė, kad jo vadovaujama partija, remiantis daliniais neoficialiais balsavimo rezultatais, surinko 27,8 proc. balsų.
Laisvų rinkimų ir demokratijos centras (CeSID) pranešė, kad antroje vietoje liko proeuropietiška Demokratinė partija, surinkusi 22,9 proc. balsų. Trečią vietą užėmė Serbijos demokratinė partija, kuri gavo 16,7 proc. balsų.
"Mes, kaip ir tikėjomės, laimėjome", - sakė Serbijos radikaliosios partijos kandidatas į premjero postą T. Nikoličius.
Tačiau Serbijos prezidentas Borisas Tadičius sakė, kad pergalę šiuose rinkimuose iškovojo proeuropietiškos jėgos, kurias jis paragino kiekį įmanoma greičiau suformuoti koalicinę vyriausybę.
"Visos partijos, kurios remia proeuropietišką poziciją, laimėjo daugumą, ir tai yra svarbus signalas, kurį Serbija pasiųs Europai ir pasauliui", - sakė Demokratinės partijos lyderis B. Tadičius.
B. Tadičiaus demokratai veikiausiai mėgins suformuoti vyriausybę su nuosaikių nacionalistinių pažiūrų premjero Vojislavo Koštunicos Serbijos demokratine partija ir reformatorių partija "G17 Plus".
Mladano Dinkičiaus vadovaujama "G17 Plus" surinko 6,8 proc. balsų, Serbijos socialistų partija, kurios lyderis anksčiau buvo S.Miloševičius, gavo 5,9 proc. balsų, o neoliberalų aljansas, vadovaujamas Liberalų demokratų partijos, gavo 5,3 procento.
"Svarbu kiek įmanoma greičiau suformuoti vyriausybę, kad būtų galima imtis spręsti visas mums iškilusias problemas", - sakė B. Tadičius.
T. Nikoličius, griežtai pasisakantis prieš JT administraciją Kosove, Europos Sąjungą (ES) ir tarptautinius teismo procesus, persekiojančius serbus už karo nusikaltimus, sakė, jog "nėra tikras, kad radikalai galės suformuoti vyriausybę".
Anksčiau jis atmetė galimybę suformuoti vyriausybę su pagrindiniais politiniais oponentais ir įspėjo, kad nuosaikios pakraipos partijos "atiduos" Kosovą.
Sekmadienio rinkimus temdė nerimastinga nežinia, koks bus priimtas sprendimas dėl Kosovo provincijos, kuri istoriškai yra serbų valstybingumo branduolys. Šią provinciją nuo 1998-1999 metų karo tarp serbų ir etninių albanų partizanų pabaigos administruoja Jungtinės Tautos.
Manoma, kad JT pasiuntinys Martti Ahtisaari (Martis Ahtisaris) kitą savaitę pasiūlys suteikti Kosovui nepriklausomybę. Tarptautinė bendrija tikisi, kad tai padės galutinai išspręsti vieną opiausių Balkanų kruvino praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio problemų.
Etniniai albanai, sudarantys maždaug 90 proc. visų Kosovo gyventojų, kurių iš viso yra 2 mln., siekia nepriklausomybės, tačiau Serbija griežtai priešinasi šiam reikalavimui ir yra pasirengusi suteikti provincijai plačią autonomiją.
JT pasiuntinys nusprendė ilgai lauktą pasiūlymą dėl Kosovo ateities statuso paskelbti tik po visuotinių rinkimų, kad šis klausimas rinkimų kampanijos metu nekurstytų serbų nacionalistinių nuotaikų.
Žurnalistų paklaustas, ar sutiktų su Kosovo nepriklausomybe, B. Tadičius atsakė: "Sakau garsiai ir aiškiai - ne".
Manoma, kad V. Koštunica, irgi griežtai pasisakantis prieš Kosovo nepriklausomybę, gins šią savo poziciją ir galbūt stengsis atidėti koalicinės vyriausybės suformavimą, tikėdamasis tokiu būdu paveikti Kosovo problemos sprendimo procesą.
Tačiau V. Koštunica sakė, kad jo partija bus pasirengusi pradėti derybas dėl naujo kabineto "iš karto po to, kai bus žinomi galutiniai rezultatai". Rinkimų komisija galutinius balsavimo rezultatus turi paskelbti vėliausiai iki sausio 25 dienos.
"Dabar yra svarbiau turėti konsensusą parlamente, ypač kai iškilo klausimas dėl Kosovo statuso ateityje", - sakė V. Koštunica.
Sekmadienį serbai rinko 250 parlamentarų. Rinkimuose dalyvavo 20 politinių partijų. Kosovo albanai nebuvo įtraukti į rinkėjų sąrašus, nes nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios boikotuoja rinkimus Serbijoje.
Rinkimus stebėjo apie 500 tarptautinių ir 5 000 vietos stebėtojų.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų