Seimo rinkimams besiruošiantys konservatoriai, taip pat į jų partiją įsiliejantys krikščionys demokratai bei tautininkai pradėjo derinti rinkiminę taktiką ir dalintis vienmandates apygardas. Dėl naujos partijos, kuri vadinsis „Tėvynės sąjunga / Lietuvos krikščionys demokratai“ sąrašo daugiamandatėje apygardoje proporcijų, kaip portalą „Balsas.lt“ informavo konservatorius Jurgis Razma, yra praktiškai sutarta.
Krikščionys demokratai sąraše turėtų gauti kas ketvirtą, o tautininkai – kas šeštą poziciją. Abi šios partijos preliminariai jau sutiko dėl minėtų proporcijų.
Daug sunkiau sekasi derinti ir dalintis pozicijas vienmandatėse apygardose, ypač tose, kur tiek konservatoriai, tiek krikščionys demokratai mano turį stiprių kandidatų. Daugiausia tokių ginčų, „Balsas.lt“ žiniomis, kyla dėl Kauno, kuris tradiciškai parankus dešiniesiems. Nesutariama ir dėl kelių pozicijų sostinėje.
Siekiant išspręsti nesutarimus, taip pat, „Balsas.lt“ žiniomis, ir apkarpyti krikdemų apetitą, yra planuojama, JAV prezidento rinkimų pavyzdžiu, rengti vadinamuosius „pirminius rinkimus“. Juose visi rinkėjai, kurie laiko save dešiniaisiais, galėtų preliminariai balsuoti ir išrinkti tuos, kurie rudenį balotiruosis nuo konservatorių vienoje ar kitoje apygardoje. Manoma, kad tokie „pirminiai rinkimai“ galėtų įvykti birželio mėnesį ir būtent ten, kur konservatoriai ir krikdemai turi savo kandidatus. Neabejojama, jog Tėvynės Sąjungos (TS) kandidatai, tokiu atveju, turėtų daugiau galimybių.
Tai netiesiogiai patvirtino ir už vienmandates apygardas Seimo rinkimų metu atsakingu asmeniu paskirtas konservatorius Jurgis Razma. Pasak jo, tokie rinkimai gali įvykti ten, kur to reikia, bet organizuoti juos visoje Lietuvoje nesą prasmės.
Liberalų Sąjūdis tikisi daugiau, nei nori nusileisti konservatoriai
Dar labiau miglotos yra galimybės, jog dėl efektyvaus bendradarbiavo pavyks susitarti TS ir Liberalų sąjūdžiui. Liberalų lyderis Eligijus Masiulis portalui „Balsas.lt“ sakė, jog partija apsisprendusi eiti į rinkimus atskiru sąrašu daugiamandatėje apygardoje, tačiau teigė tikįs, jog pavyks su konservatoriais susitarti dėl vienmandačių. Pasak jo, mėginama derėtis dėl 20-ties apygardų, kuriose konservatoriai neturėtų konkuruoti su liberalais.
Tuo tarpu J. Razma portalui „Balsas.lt“ teigė, jog vargu ar bus sutarta dėl ko nors daugiau negu parama antrajame rinkimų ture - ten kur antrojo turo prireiks ir į jį pateks konservatoriai ar liberalai, konkuruosiantys su kokios nors trečiosios partijos atstovu. Pasak J. Razmos, partija, kuri neiškelia kandidato vienmandatėje apygardoje, patiria nuostolių, nes daug mažiau rinkėjų balsuoja ir už jos sąrašą. Konservatorius teigia, kad TS sieks iškelti kandidatus visose vienmandatėse apygardose. Ar tai pavyks liberalams – nėra aišku.
Abi partijos bendradarbiauja Dešiniojoje koalicijoje „Vardan Lietuvos“, tačiau J. Razma pabrėžė, jog šis darinys nėra kaip nors sietinas su rinkimais. „Tai daugiau darinys, per kurį dešiniųjų pažiūrų žmonės, įvairių sričių atstovai galėtų rasti sau tinkamą sąlytį su politika ir realizuoti save,“- aiškino konservatorius.
*****
Eiliniai parlamento rinkimai Lietuvoje įvyks 2008 metų spalio 12 dieną. Konstitucijoje numatyta, kad Seimas renkamas ketvirtųjų kadencijos metų antrąjį spalio sekmadienį.
Jei rinkimai į Seimą vyktų dabar, už partiją Tvarka ir teisingumas balsuotų 16,6 proc. apklaustųjų. Sausį tokių buvo 15,4 proc., rodo paskutinė “Vilmorus”apklausa, kurią 2008-02-03 skelbė dienraštis „Lietuvos rytas”.
Už pozicijas išlaikiusius konservatorius balsuotų 13 proc. respondentų (sausį buvo 13,5 proc.), už socialdemokratus - 11 proc. (sausį - 11,5 proc.).
Darbo partija išlaikė ketvirtąją poziciją. Dabar ją paremtų 8,2 proc. apklaustųjų. Sausį tokių buvo 9,9 proc.
Penktoje vietoje atsidūrė „Naujoji sąjunga” (socialliberalai), už kuriuos balsuotų 7,7 proc. apklaustųjų. Sausį šią partiją rėmė 9 proc. apklaustųjų.
5 proc. barjerą, atsijojantį, kurios partijos į Seimą patenka pagal proporcinę sistemą, dar įveiktų valstiečiai liaudininkai, kurių populiarumas vasarį išaugo 1,4 proc. punkto ir siekė 6,8 proc.
Už 5 proc. borto liktų liberalcentristai su 3,4 proc. (2,9 proc.), Liberalų sąjūdis - 3,3 proc. (3 proc.), Pilietinės demokratijos partija - 1,8 proc. (1,3 proc.) ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija - 0,6 proc. (0,5 proc.).
27,3 proc. respondentų neketina balsuoti arba nežino ir neatsakė, už ką atiduotų balsą. Prieš mėnesį tokių buvo 26,8 proc.
