2014-ųjų gegužę gyventojams renkant šalies prezidentą ir atstovus į Europos Parlamentą nereikės stumdytis ilgose eilėse ir pildant rinkimų biuletenį jo dangstyti švarko skvernu saugant nuo pašalinių akių. Taip žada Vyriausioji rinkimų komisija, rengianti naują balsavimo patalpos įrengimo aprašą.
Panevėžio miesto ir rajono savivaldybės kitų metų biudžete turės surasti lėšų balsavimo patalpoms įrengti pagal naujus reikalavimus: įrengti papildomas kabinas, susidėvėjusias, neužtikrinančias balsavimo slaptumo pakeisti naujomis, parūpinti metalines spintas ar seifus, jeigu jų iki šiol nebuvo.
Vyriausioji rinkimų komisija pernai gavo daug nusiskundimų dėl balsavimo patalpų. Gyventojai reiškė pretenzijas dėl ilgų eilių ir prie įėjimų į balsavimo patalpas, ir prie kabinų. Vyresnio amžiaus žmonės, taip pat neįgalieji skundėsi, kad jiems balsavimo patalpos prastai ar iš viso nepritaikytos – įrengtos antrame ar trečiame aukšte, o pakilti į jas nėra kuo.
Gyventojų skundus išanalizavusi VRK priėjo prie išvados, jog būtina gerinti balsavimo sąlygas, nuspręsta parengti naują balsavimo patalpos įrengimo aprašą, kuriuo turės vadovautis savivaldybės.
VRK narė Živilė Verbylaitė sakė, kad apraše bus numatyti normatyviniai reikalavimai balsavimo patalpoms: patalpų plotas, balsavimų kabinų skaičius, atsižvelgiant į rinkėjų skaičių rinkimų apylinkėje.
Spalį VRK savivaldybėms atsiuntė preliminarius reikalavimus ir nurodė inventorizuoti visas balsavimo apylinkes, kad būtų aiškus būsimų darbų mastas.
Pasak Ž. Verbylaitės, už balsavimo patalpų įrengimą, inventorių yra mokama iš savivaldybių biudžetų. Jeigu savivaldybės nesuteikia tinkamų patalpų ar inventoriaus, gali būti skirta biudžeto lėšų, tačiau po rinkimų VRK jas išieškos iš savivaldybės.
Kiek kainuos, dar nežino
Miesto ir rajono savivaldybės jau atliko rinkimų patalpų inventorizaciją, bet negali pasakyti, kokios sumos prireiks kitų metų biudžete balsavimo sąlygoms pagerinti.
Miesto Savivaldybės Ūkio ir eksploatavimo skyriaus vedėja Rūta Budrienė įsitikinusi, kad tai nebus didelė suma, nes dauguma iš 29 rinkimų apylinkių yra gana erdvios, turi reikiamą skaičių kabinų ir kito reikalingo inventoriaus.
„Savivaldybė prieš rinkimus atnaujina rinkimų apylinkes, todėl dabar neprireiks didelių investicijų“, – sakė ji.
Panevėžio rajone visos 44 rinkimų apylinkės yra įsikūrusios patalpose, atitinkančiose ploto reikalavimus ar netgi gerokai erdvesnėse.
Pavyzdžiui, 568 rinkėjus turinčiai Ėriškių rinkimų apylinkei pakanka 40 kvadratinių metrų, o ji įsikūrusi 700 kvadratinių metrų patalpose. Pagal preliminarius normatyvus, 40 kvadratinių metrų pakanka Liberiškio, Berniūnų, Naujamiesčio, Smilgių ir dar kelioms rinkimų apylinkėms, o rinkimai jose vyksta du ir daugiau kartų didesnėse patalpose.
Keliolikoje rinkimų apylinkių trūksta balsavimo kabinų, tad teks įrengti papildomų. Kai kuriose seniūnijose reikės pakeisti senas, susidėvėjusias kabinas.
Trisdešimčiai rinkimų apylinkių reikės pirkti metalines spintas, trijose įvesti interneto ryšį.
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Eugenijus Lunskis nemano, kad sąlygų rinkėjams gerinimas skaudžiai atsilieps kitų metų Savivaldybės biudžetui.
VRK atstovė Ž. Verbylaitė sakė, jog bus siekiama, kad per ateinančius rinkimus visos rinkimų apylinkės turėtų internetą, kad žmonės galėtų balsuoti nebūtinai savo, bet ir kitoje rinkimų apylinkėje.
Ji užsiminė, kad dar gali būti tikslinamas ir balsavimo kabinų skaičius rinkimų apylinkėse.
Priekaištai rinkimų organizatoriams
Valstybės kontrolė teigia, kad rinkimus galima organizuoti efektyviau. Tokią išvadą kontrolieriai padarė atlikę auditą, per kurį vertino, kaip buvo organizuojami ir vykdomi rinkimai ir referendumai 2008–2012 metais.
Valstybės kontrolės pranešime teigiama, jog per auditą nustatyta, kad rinkimų apylinkių komisijų nariai nepakankamai parengiami rinkimams, daugelyje apylinkių nenaudojamos nuo 2011 metų įdiegtos informacinės posistemės. Tai trukdė operatyviai perduoti duomenis.
Praėjusiais metais vykusių Seimo rinkimų metu VRK neužtikrino, kad apylinkių rinkimų komisijos būtų visiškai aprūpintos patalpomis ir kompiuteriais, interneto ryšiu ir kitu reikalingu inventoriumi, nepakankamai koordinavo savo veiksmus su apygardų rinkimų komisijomis, todėl buvo sudėtinga operatyviau disponuoti balsavimo rezultatais.
Valstybės kontrolieriai, vertindami rinkėjų eilių susidarymą ir balsavimo slaptumo užtikrinimą, konstatavo, kad balsavimo kabinų skaičius apylinkėse pagal rinkėjų skaičių buvo nustatytas neproporcingai ir neatsižvelgiama į rinkimų metu pildomų biuletenių skaičių, todėl didesnėse apylinkėse susidarė didelės balsuotojų eilės.
Vyriausioji rinkimų komisija nėra patvirtinusi standartinės balsavimo kabinos įrengimo aprašo, todėl kai kuriose rinkimų apylinkėse jų buvo įvairių, nevisiškai užtikrino balsavimo slaptumą.
Valstybės kontrolės nuomone, rinkėjų kortelės nėra būtinos, galima rasti ekonomiškesnių rinkėjų informavimo būdų.
