Dabartinis Kaišiadorių rajono meras, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narys Vytenis Tomkus siekia po rinkimų tęsti darbus savivaldybės vadovo kėdėje. Jo rinkiminė programa lydima šūkio „Už gyventojus ir drąsius sprendimus!”. Vienas sprendimas išties drąsus.
„Sieksiu pritraukti stambių investicijų ir kovosiu dėl naujo pagrindinio Lietuvos oro uosto įkūrimo mūsų rajone“, – savo rinkiminėje programoje rašo V. Tomkus.
Kaišiadorys nesipriešins
Kaišiadorių rajono savivaldybės meras V. Tomkus portalui tv3.lt tvirtino, kad idėja apie naują oro uostą kilo ne jam. Politiko teigimu, šiuo metu rengiamoje Lietuvos bendrojo plano analizėje svarstomos trys oro uostų plėtros galimybės: plėsti Vilniaus oro uostą, plėsti Kauno oro uostą arba statyti naują oro uostą tarp Vilniaus ir Kauno.
V. Tomkus kalbėjo, kad kol kas sunku pasakyti, kuris plėtros scenarijus bus patvirtintas, tačiau apie naujo oro uosto statybas yra užsiminęs ir premjeras Saulius Skvernelis, ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
„Jei būtų nuspręsta statyti naują oro uostą, tai mūsų mintis yra ta, kad tikrai neturime bijoti, atsisakyti tokio sprendimo ar priešintis, o turėtume bendradarbiauti ir siekti, kad tai būtų įgyvendinta“, – kalbėjo V. Tomkus.
Kodėl būtent Kaišiadorys būtų tinkama vieta naujam oro uostui? V. Tomkus tikina, kad rajonas yra Vilniaus ir Kauno dvimiesčio centre, tad rajonas geografiniu požiūriu yra palanki vieta vystyti tokį projektą. Kaišiadorių rajono mero nuomone, naujas oro uostas atneštų didelę naudą: atsirastų daug naujų darbo vietų, galimybių logistikos, verslo ir gamybos plėtrai, būtų nutiestos naujos geležinkelio ir automagistralės atšakos.
„Patogesnis susisiekimas su mūsų rajonu padidintų mūsų patrauklumą. Tai stambus objektas, sumokantis daug mokesčių tiek į valstybės, tiek į savivaldybės biudžetą, kuris suteiktų daug galimybių turizmo ir paslaugų sektoriuose. Tai būtų strateginis objektas, kuris prisidėtų prie visos savivaldybės plėtros“, – privalumus vardijo politikas.
Pasak V. Tomkaus, Europoje ir visame pasaulyje jau yra įsigalėjusi praktika, kad oro uostai keliasi iš sostinių ir pagrindinių miestų į atokesnes vietas, o tai atveria daugiau galimybių vykdyti ir trumpo, ir ilgesnio nuotolio skrydžius.
„Tai būtų galimybė tapti regioniniu oro uostu, ne vien patenkinant valstybės poreikius, o viso regiono, organizuojant jungiamuosius skrydžius“, – kalbėjo Kaišiadorių rajono meras.
V. Tomkus viešojoje erdvėje girdėjo, kad naujo oro uosto statyba kainuotų apie apie 1 mlrd. eurų. Į kainą įeitų ne tik pačio pastato ar nusileidimo ir pakilimo takų įrengimas, bet ir kelių bei geležinkelių atšakų atvedimas iki oro uosto, kitos reikalingos infrastruktūros vystymas.
Nėra kada laukti
Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Marius Gelžinis portalui tv3.lt sakė, kad kalbėti apie naujojo oro uosto statybas, konkrečias investicijų sumas ar jo vietą šiuo metu yra anksti, kadangi sprendimas jį statyti nėra priimtas – svarstomos įvairios galimybės. Pašnekovo tvirtinimu, tik įvertinus realias galimybes, Susisiekimo ministerija spręs dėl vietos – bus ieškoma optimaliausio varianto, kuris maksimaliai patenkintų šalies ir keleivių poreikius.
„Net jei toks sprendimas statyti naują oro uostą būtų priimtas, paruošiamasis ir statybų procesas užtruktų mažiausiai dešimt metų. Tiek laukti, kai keleivių skaičius visuose oro uostuose sparčiai auga, neturime galimybės – sprendimo, kaip didinti pralaidumą ir gerinti keleivių patirtį, reikia jau dabar“, – kalbėjo M. Gelžinis.
Lietuvos oro uostų generalinis direktorius teigė, kad šiuo metu didžiausias dėmesys skiriamas esamų – Vilniaus, Kauno ir Palangos – oro uostų atnaujinimui ir pritaikymui keleivių poreikiams.
„Iki 2022 metų pabaigos planuojame rekonstruoti Vilniaus oro uosto keleivių išvykimo terminalą ir pertvarkyti jį taip, kad per metus galėtume patogiai aptarnauti 7 mln. keleivių. Taip pat planuojame sutvarkyti oro uosto prieigas, baigti komercinės zonos rekonstrukciją“, – apie laukiančius pokyčius Vilniaus oro uoste kalbėjo pašnekovas.
Naujovės numatomos ir kituose Lietuvos oro uostuose. 2020 m. planuojama rekonstruoti orlaivių kilimo ir tūpimo taką Palangoje, o 2021 m. plėsti Kauno oro uosto terminalą. Iki 2028 metų į visų trijų oro uostų plėtrą planuojama investuoti apie 700 mln. eurų.
Šiuo metu Lietuvoje veikia keturi oro uostai: Vilniaus, Kauno, Palangos ir Šiaulių. Tarptautinis Vilniaus oro uostas atidarytas 1944 m., 2017 m. vykdė pakilimo ir nusileidimo takų rekonstrukcija. 1963 m. karinio aerodromo vietoje įkurtas Tarptautinis Palangos oro uostas. 1988 m. sovietų karinės bazės teritorijoje Karmėlavoje buvo įkurtas Tarptautinis Kauno oro uostas. Šiaulių oro uostas skirtas karinėms reikmėms ir civilių reisų neaptarnauja.
