Už savivaldybių rinkimų borto atsidūrė asociacija „Už konstitucines gyventojų (vilniečių) teises„, visuomeninė organizacija „Vieningas Kaunas“, Tomo Bakučionio, Pauliaus Markevičiaus, Liudviko Ragauskio asociacija „Už konstitucines gyventojų (vilniečių) teises„ ir visuomeninė organizacija „Žvėryno bendruomenė“.
Mat remiantis Seimo priimtu Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymu savivaldybių rinkimuose gali dalyvauti tik politinės partijos ir pretendentai, patys save iškėlę kandidatais. Jei kartu su rinkimais vyktų koks nors referendumas, taip pat galėtų dalyvauti referendumo iniciatoriai ir referendumo oponentai. Asociacijoms bei kitoms visuomeninėms organizacijoms tokia rinkimų teisė nenumatyta.
Kaip atsitiko, kad aktyvių piliečių junginiai, neabejingi savo miestų – Vilniaus ir Kauno – ateičiai, atsidūrė už savivaldybių rinkimų borto? Būtent už savivaldos borto, nors savivalda tarsi savaime pašaukta kiek galima daugiau įtraukti iniciatyvių miestelėnų į miesto ar rajono valdymą. Gal aktyvios visuomenės valdžiai nereikia? Tik klusnių rinkėjų ir klusnių mokesčių mokėtojų?
„Giname teisę kelti kandidatus!“
Vilnietis teisininkas L.Ragauskis, atstovaujantis net trims vilniškiams junginiams, kuriems VRK neleido dalyvauti savivaldybių rinkimuose, neslėpė savo nuostabos:
– Savivaldos rinkimai skiriasi nuo Seimo ar šalies prezidento rinkimų. Savivalda – tai tam tikroje teritorijoje esančiai vietos bendruomenei suteikta savivaldos teisė, autonomija. Ir nei Seimas, nei Vyriausybė neturi teisės kištis. Kodėl, pavyzdžiui, kokia nors partija, neturinti konkrečiame rajone nė vieno nario, turi teisę tame rajone teikti savo partijos kandidatus ir dalyvauti savivaldos rinkimuose? Turi teisę kištis? Pagalvokime. Juk emigrantai, išvykę iš Lietuvos prieš 15–20 metų, jau nežinantys vietos realijų, taip pat gali įsteigti emigracijoje partiją ir Lietuvoje kelti kandidatus, kur nori. Į bet kokią savivaldybę. Kur logika? Partijos Lietuvoje turi išskirtinę rinkimų teisę, nors Konstitucija mums, piliečiams, tokias teises garantuoja. Yra aktyvi ir pasyvi teisės. Rinkimai negalėtų vykti, jei nebūtų teisės kelti kandidatus. Mes giname teisę kelti kandidatus. Nebūtinai save. Mes norime laisvai kelti kitus. Kuriame precedentą.
– Bet jūs VRK užregistruotas dalyvauti rinkimuose ir kaip fizinis asmuo?
– Kaip fizinis asmuo aš tik užsiregistravau, bet rinkimuose nedalyvausiu, neteiksiu jokių dokumentų. Norėjau tik pasižiūrėti, kaip veikia ta procedūra. Esu kritiškas savo atžvilgiu. Žmonės renka veidrodiniu principu. Neatitinku standartinio rinkėjo lūkesčių, 3,5 tūkstančio balsų nesurinksiu. Mes kuriame precedentą. Mums aiškinama, kad tik kolektyviniai subjektai esą gali kelti kandidatus. Jei mes, trys žmonės, nesame laikomi kolektyviniu subjektu, tai Seimas ir Vyriausybė taip pat nėra kolektyvai. Seimas yra 141 fizinio asmens susirinkimas, veikiantis pagal savo statutą. Be to, mūsų asociacijos skundo teismas nepriėmė, o asociacijos „Vieningas Kaunas“ skundą teismas priėmė. Tai kuri teisinė praktika teisinga, jei vienas teismas tokį patį skundą priima, o kitas tokį patį atmeta? Teisingumą Lietuvoje vykdo teismai. Bet teismuose dar yra daug senos kartos teisėjų, turinčių tarybinį požiūrį į Konstituciją. Aklai palaiko valdžios poziciją. Ne mes turime dėkoti valdžiai, kad kvėpuojame. Kad kvėpuoja, valdžia turi dėkoti mums, piliečiams, o senoji teisėjų karta bijo tai suprasti. Rinkimų įstatymas yra antikonstitucinis, nes prieštarauja Konstitucijai. O iš neteisės teisė negimsta.
Zenonas Vaigauskas, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas:
Viena visuomeninė organizacija net du kartus nebuvo įregistruota kaip politinės kampanijos dalyvė. O priežastis, kodėl šios asociacijos nebuvo įregistruotos, yra aiški. Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 3 ir 5 straipsniai numato, kas gali būti registruojami. Savivaldybių rinkimuose gali dalyvauti bet koks save iškėlęs fizinis asmuo ir partijos, turinčios 1000 narių. O asociacijos neatitinka šių reikalavimų. Viena asociacija jau kreipėsi į teismą, viena jau pralaimėjo bylą.
Nustatyta, kad VRK, neužregistravusi trijų fizinių asmenų asociacijos, buvo teisi. Asociacija „Vieningas Kaunas„ taip pat kreipėsi į teismą. Teismas bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą, kad šis pateiktų išaiškinimą. Kada bus tas išaiškinimas – nežinau. Praėjusiuose rinkimuose išaiškinimas buvo gautas dar prieš rinkimus. Tegul išaiškina, ar nėra pernelyg skirtingos rinkimų sąlygos, ar šalia politinių partijų gali balotiruotis ir kitokios organizacijos. Bet Seimas nelabai nustatė, kokios organizacijos. Kai Lietuvoje yra 40 partijų, konkurencija ir taip didžiulė.
Tiesa, reikalavimas turėti 1000 narių kai kurioms partijoms stiprokai pasunkino gyvenimą. Atvirai pasakius, kai kurie asociacijų nariai, pavyzdžiui, Liudvikas Ragauskis, Visvaldas Matijošaitis, yra iškėlę save ir kaip fiziniai asmenys ir yra VRK užregistruoti kaip rinkimų kampanijos dalyviai. Vilniuje fiziniai asmenys turės iki sausio 17 dienos surinkti 880 parašų, o Kaune – 680. Be to, reikia mokėti 2056 litų užstatą. Yra tokių, kurie jau beviltiškai pavėlavo, bet prieš visus rinkimus taip būna. Tų ginčų būna, nes gal nenorima rinkti parašų? Kai kurie asociacijų nariai, mano galva, dalyvaus rinkimuose pagal partijų sąrašus. Partijoms irgi taikoma krūva reikalavimų. Vilniuje fiziniam asmeniui pakanka per rinkimus perkopti 2 proc. rinkėjų balsų barjerą, o partijoms numatytas 4 proc. barjeras. Nėra taip, kad vieniems visose vietose gerai, o kitiems – tik blogai.
