Pakistano gyventojai vasario pabaigoje sudavė stiprų smūgį šalies prezidentui Pervezui Musharrafui. Prezidento rėmėja Pakistano musulmonų lyga (Q) (PML(Q)), buvusi valdančioji partija, rinkimuose patyrė nesėkmę. Dvi opozicinės partijos – Pakistano liaudies partija (PLP), kurios lydere buvo gruodžio mėn. nužudyta Benazir Bhutto, ir Pakistano musulmonų lyga (Nawaz) (PML(N)), vadovaujama Nawazo Sharifo, surinko daugiausia balsų.
PLP surinko daugiausia balsų ir parlamente užims 87 vietas iš 272. Dauguma pakistaniečių dėl B. Bhutto mirties kaltina P. Musharrafą ir kariuomenę. Pasipiktinę dabartinio prezidento valdymu rinkėjai buvo linkę balsuoti už PML(N), kuri laimėjo 66 vietas parlamente (daugiau nei 2002 m. rinkimuose). O prezidento rėmėjų partija, PML(Q), gaus tik 38 vietas, t. y. ji laimėjo tik perpus vietų nei ankstesniuose parlamento rinkimuose. Be to, buvo išrinkti 27 nepriklausomi kandidatai.
Šalyje, kur rinkėjai linkę rinktis kandidatą, iš kurio gali tikėtis naudos, PML(Q) pralaimėjimas yra išskirtinis. Partijos lyderiai plačiu mastu išnaudojo savo turėtas galias. Be to, pakistaniečiai, šiuose rinkimuose pašalinę P. Musharrafo rėmėjus, atkūrė dvipartinę sistemą, konkurenciją tarp dviejų pagrindinių partijų – kairiosios PLP ir dešiniosios PML(N).
Taip pat šiuose rinkimuose Pakistano rinkėjai užmarštin nustūmė islamistines partijas. „Muttahida Majlis e Amal“ (MMA), 2002 m. rinkimuose sudariusi koaliciją su P. Musharrafu, sugebėjo laimėti 4 šalies provincijose ir 45 vietas parlamente. Šiuose rinkimuose partija laimėjo tik vietas, o partijos lyderis patyrė gėdingą pralaimėjimą savo gyvenamojoje rinkimų apygardoje.
Kad suformuotų vyriausybę, PLP ir PML(N) privalės sudaryti koaliciją. Abiejų musulmonų lygų partnerystė yra neįmanoma, nes P. Musharrafas ir N. Sharifas vienas kito nepakenčia.
PLP lyderis Asifas Zardaris teigė, kad jo partija pirmiausia stengsis susitarti su PML(N). O N. Sharifas pakartojo reikalavimą, kad P. Musharrafas atsistatydintų. Esant kitų, mažesnių partijų paramai, PLP ir PML(N) galėtų surinkti daugumą parlamente, kurios reikia pradėti prezidento apkaltos procesą.
Vis dėlto A. Zardaris tvirtos paramos savo partijoje neturi. Atsukdamas nugarą N. Sharifui, A. Zardaris pademonstruotų palankumą P. Musharrafui ir jo sąjungininkams PML(Q). Tokie įvykiai daugumai PLP rėmėjų būtų nepriimtini.
Pagal 2008 m. vasario 19 d. „The Economist“ informaciją parengė Kristina Puleikytė
