Vienas svarbiausių pastarųjų savaičių įvykių, kurį užgniaužusi kvapą stebėjo visa tarptautinė bendrija – prezidento rinkimai Irane. Šio įvykio svarbą sunku būtų pervertinti – šalis, garsėjanti savo neprognozuojamu elgesiu, turinti branduolinių ambicijų bei konfliktuojanti su galingiausiomis Vakarų valstybėmis turėjo istorinę galimybę pasukti reformų keliu. Rinkiminė kova iš esmės vyko tarp dviejų pagrindinių kandidatų (nors iš pradžių savo kandidatūras buvo iškėlę net 457 iraniečiai) – dabartinio radikalių pažiūrų šalies prezidento Mahmoudo Ahmadinejado ir reformisto, buvusio Irano ministro pirmininko Miro Hosseino Mousavi.
Antrosios kadencijos siekęs M.Ahmadinejadas rinkimų kampanijos metu sustiprino savo radikalią retoriką, tuo tarpu M.H.Mousavi žadėjo gerinti Irano santykius su užsieniu. Savo rinkiminėse kalbose reformatorius Mousavi yra ne kartą sakęs, kad būtent M.Ahmadinejado branduolinė politika padarė Iraną dar labiau izoliuotą, o nuolatinės prezidento kalbos, nukreiptos prieš Izraelį supykdė pasaulio bendriją. Šios rinkimų varžybos vyko po tris savaitės trukusių masinių mitingų, audringų teledebatų ir tarpusavio kaltinimų. Rinkimų kampanija aiškiai parodė, kad Irano visuomenė yra pakankamai susiskaldžiusi – viena (didesnė) piliečių dalis aklai ir besąlygiškai remia radikalų M.Ahmadinejado režimą ir pasiruošusi įgyvendinti visas savo lyderio siūlomas idėjas. Kita tautos dalis iš esmės nori tam tikrų permainų valstybės valdymo sistemoje ir ekonomikoje, jai nepriimtini dabartiniai Irano valdymo metodai bei ugninė M.Ahmadinejado retorika, jo priešprieša su tarptautine bendruomene. M.H.Mousavi šalininkams taip pat imponuoja jų lyderio siekiai iš dalies liberalizuoti šalies ekonomiką, suteikti daugiau teisių ir laisvių Irano piliečiams. Kitais žodžiais tariant, tam tikra Irano visuomenės dalis yra pribrendusi pokyčiams šalyje nepaisant griežto ir nuoseklaus M.Ahmadinejado spaudimo opozicijai. Būtent su M.H.Mousavi ši visuomenės dalis siejo permainų Irane viltis ir atrodė, kad reformistas turi realią galimybę laimėti rinkimus ir įgyvendinti šių žmonių lūkesčius. Kaip rezultatas – itin aukštas rinkėjų dalyvavimas renkant šalies vadovą kitai 4 metų kadencijai.
Paskelbus rinkimų rezultatus, paaiškėjo, kad dabartinis Irano prezidentas M.Ahmadinejadas surinko apie 62 proc. balsų tuo tarpu jo varžovas M.H.Mousavi užsitikrino apie 34 proc. šalies piliečių paramą. Dar vykstant balsavimui tarptautinė bendrija su rezervuotu optimizmu pareiškė, kad rimtesnių pažeidimų nėra fiksuojama. Tačiau viskas radikaliai pasikeitė jau kitą dieną paskelbus rinkimų rezultatus. M.H.Mousavi šalininkai, nepatenkinti savo lyderio pralaimėjimu išėjo į gatves, teigdami, kad rinkimų rezultatai buvo suklastoti. Šalyje kilo riaušės, kokių Iranas nematė nuo Islamo revoliucijos laikų 1979 m., daug M.H.Mousavi šalininkų ir remėjų buvo areštuota.
Tad kas laukia Irano po rinkimų, žiūrint iš tarptautinių santykių perspektyvos? Užsienio politikos srityje sunku tikėtis esminių permainų – M.Ahmadinejadas jau yra pareiškęs, kad pokyčių šioje srityje nebus. Užsitikrinęs solidžią savo piliečių paramą M.Ahmadinejadas be abejo tęs urano sodrinimo programą nepaisant tarptautinės bendrijos (pirmiausiai JAV) griežtos reakcijos, nes branduolinis klausimas, anot prezidento, jau “priklauso praeičiai”. Akivaizdu, kad tokia Irano lyderio pozicija neprisidės prie santykių su Vakarais gerinimo - rinkimų rezultatai aiškiai nuvylė Vakarų valstybes, bandančias įtikinti penktąją pagal svarbą naftos eksportuotoją nutraukti savo branduolinę programą. Akivaizdu ir tai, kad M.Ahmadinejadas pratęs ir savo ugningą retoriką JAV bei Vakarų Europos valstybių atžvilgių nes, prezidento nuomone, Irano rinkimų rezultatai yra smūgis pasaulį valdančiai “engėjiškai sistemai”. Vargu ar pasikeis santykiai su Izraeliu. Atvirksčiai, padrąsintas savo piliečių parama M.Ahmadinejadas galės net sustiprinti savo griežtą poziciją šios valstybės atžvilgiu. Tikėtina, kad dėl tokios Irano politikos stiprės tarptautinė šalies izoliacija, kas be abejo, turės įtakos ekonomikai. Atrodo, M.Ahmadinejado tai negąsdina...
Retorinis klausimas: kokiu keliu galėtų pasukti Iranas rinkimus laimėjus M.H.Mousavi? Kaip minėta, rinkiminės agitacijos metu jis žadėjo gerinti Irano santykius su užsienio valstybėmis. Iš dalies, tai būtų labai tikėtinas scenarijus – M.H.Mousavi vengė griežtesnių pareiškimų kitų šalių atžvilgiu ir siekia maksimaliai “pralaužti” tarptautinę Irano izoliaciją. Objektyviai, tam dabar yra palankus laikas – JAV prezidentu tapęs Barakas Obama ėmėsi švelninti šalių santykių įtampą. Teheranui jis pasiūlė dialogą – pastaruosius tris dešimtmečius JAV nepalaikė jokių ryšių su Iranu. Iš kitos pusės, abejotina, kad į valdžią atejus M.H.Mousavi, iš esmės keistųsi Irano branduolinė programa, nes visus galutinius sprendimus strateginiais klausimais priima dvasinis šalies lyderis ajatola Homeini.
Tačiau M.H.Mousavi konstruktyvus požiūris į santykius su tarptautine bendrija, pastangos sumažinti Irano izoliaciją bei siekis reformuoti visuomenę tikrai būtų pastebėtos ir įvertintos tarptautinės bendrijos. Tad ar Iranas nepraleido galimybės atversti naują santykių su pasauliu puslapį?
