Europos Parlamento (EP) rinkimų rezultatai atnešė centro dešiniųjų triumfą, socialdemokratų nusivylimą, mažai pakitusius liberalų rezultatus ir žaliųjų džiaugsmą. Vertindami rinkimų rezultatus frakcijų lyderiai analizavo vidutiniško rinkėjų aktyvumo priežastis ir reiškė susirūpinimą dėl nacionalistines ir ekstremistines idėjas ginančių politikų išrinkimo į Parlamentą.
Daugelis EP frakcijų savo lyderius rinks birželio pabaigoje, o dėl Parlamento pirmininko ir jo pavaduotojų kandidatūrų bus balsuojama liepos 14–16 d. rengiamos steigiamosios sesijos metu.
Konservatoriai ir krikdemai sustiprino savo pozicijas
Europos liaudies partijos (EPP) vadovas Josephas Daulas rinkimų vakarą džiaugėsi savo frakcijos rezultatais. „Socialistų frakciją lenksime 100 vietų. Tokia pergalė reiškia didelę atsakomybę“, – sakė jis.
Pasak politiko, „lenkų santechniko“ stereotipo nebeliko – europiečiai balsavo prieš protekcionizmą ir „populistinę kairės retoriką“. J. Daulas tvirtinimu 7-osios kadencijos metu EPP didžiausią dėmesį skirs finansų sistemos sutvarkymui bei maisto saugos ir energetinio saugumo įtvirtinimui.
Socialdemokratų kartėlis
„Tai liūdnas vakaras Europos socialdemokratijai. Tikėjomės geresnių rezultatų“, – apgailestavo Socialistų frakcijos (PES) lyderis Martinas Schulzas, pripažinęs, kad rezultatai atspindi valstybių viduje tvyrančias nuotaikas. „Mūsų pareiga išlieka ta pati – socialinės darbotvarkės stiprinimas“, – sakė jis.
Išsaugotos liberalų pozicijos
„Džiaugiuosi solidžiu liberalų ir demokratų pasirodymu – ir toliau laikysime pusiausvyrą tarp kairės ir dešinės“, – pabrėžė Grahamas Watsonas. Politikas pareiškė atsisakysiantis Liberalų ir demokratų aljanso (ALDE) pirmininko pareigų, kadangi kels savo kandidatūrą į Europos Parlamento pirmininkus. ALDE pirmininkas paragino frakcijas burti centro dešinės ideologinį aljansą.
Politikas apgailestauja dėl kraštutinių dešiniųjų ir nacionalistų atstovavimo stiprėjimo ir ragina nekartoti ketvirtojo XX a. dešimtmečio klaidų. Anot jo, šios neigiamos tendencijos kyla dėl žlugusių iliuzijų ir nesugebėjimo į visuomenę integruoti imigrantų.
Derybos dėl Sąjungos už tautų Europą ateities
Sąjungos už tautų Europą frakcija 6-osios kadencijos metu buvo ketvirtoji politinė Europos Parlamento jėga. Preliminariais duomenimis, ši dešinioji „nacionalkonservatorių“ frakcija, kuriai vadovauja Brianas Crowley ir Cristiana Muscardini, turės apie 35 mandatus. Vis dėlto, šį skaičių gali pakoreguoti derybos su jokiai frakcijai dar nepriklausančiomis politinėmis jėgomis.
Sustiprėję žalieji
„Aiški žaliųjų pergalė Europos rinkimuose parodo, kad europiečiams priimtina ekologiškos Europos ateities vizija“, – sakė vienas iš Žaliųjų frakcijos/Europos laisvojo aljanso lyderių Danielas Cohn-Benditas.
Anot jo, ši pergalė kontrastuoja su Europą naikinančių jėgų, tokių kaip euroskeptikai ir kraštutinė dešinė, pasisekimu.
Nepakitę kairiųjų rezultatai
Europos vieningųjų kairiųjų/Šiaurės šalių žaliųjų kairiųjų (GUE/NGL) lyderis Francis Wurtzas ragina sunerimti dėl didėjančio rinkėjų pasyvumo. „Tai reiškia daugelio piliečių pasitikėjimo krizę tokios Europos, kuri kuriama šiandieną atžvilgiu“, – sakė jis.
„Nepritariu dalijimui į tuos, kurie palaiko Europą, ir tuos, kurie yra prieš ją. Esu už Europą, tačiau kritiškai vertinu jos dabartinę kryptį“, – teigia politikas, tvirtindamas, kad jo frakcija turėtų išlaikyti Europos Parlamente turėtą svorį.
Gausesnės euroskeptikų gretos?
„Didelis Jungtinės Karalystės Nepriklausomybės partijos pasisekimas, Graikijos LA.O.S partijos kandidatai bei ankstesni sąjungininkai leis IND/DEM frakcijai plėstis ir pritraukti naujus narius. Tai padės kovoti už demokratiškesnę Europos struktūrą, su ES ar be jos“, – pabrėžia Nepriklausomybės/demokratijos frakcijos (IND/DEM) pirmininkas Nigelas Farages.
Sumažėjęs aktyvumas
Kaip vertinti lyginant su 2004 m. rinkimais kiek sumažėjusį rinkėjų susidomėjimą rinkimais?
Lygindamas ES ir JAV rinkimų patirtį, EP pirmininkas Hans-Gertas Pötteringas priminė, jog tais atvejais, kai JAV Atstovų rūmų narių rinkimai nesutampa su prezidento rinkimais, piliečių aktyvumas juose niekuomet neviršija 50 proc.
„Labai sunku pasakyti, kodėl žmonės balsuoja ar nebalsuoja. Gali nebalsuoti, nes esi visiškai patenkintas, arba nebalsuodamas reikšti savo nepasitenkinimą“, – svarsto Liberalų ir demokratų aljanso pirmininkas G. Watsonas.
M. Schulzas ir G. Watsonas apgailestavo, kad augant Europos Parlamento galioms jo rinkimai susilaukia vis mažiau dėmesio. Tiek J. Daulas, tiek G. Watsonas kalbėjo apie diskusijų europinėmis temomis rinkimų metu trūkumą ir siūlė dalį kandidatų rinkti pagal bendrus europinius sąrašus.
Rinkimams pasibaigus: kas toliau?
Europiečiai išrinko 736 jiems artimiausius penkerius metus atstovausiančius europarlamentarus. Susirinkę į liepos 14–16 d. rengiamą steigiamąją sesiją jie rinks Europos Parlamento pirmininką ir jo pavaduotojus. Prieš tęsdamas teisėkūros darbą finansų rinkų reguliavimo, klimato kaitos stabdymo ir kitose srityse EP turi užbaigti frakcijų formavimą ir postų tarp rinkimus laimėjusių politinių jėgų dalybas.
Naujai išrinkti europarlamentarai į Briuselį pradės rinktis nuo birželio 29 d. – pirmąsias dvi savaites čia vyks derybos dėl frakcijų formavimo.
Derybų bus daug, kadangi britų toriai ir čekų konservatoriai paskelbė paliekantys didžiausią EP politinę jėgą – Europos liaudies partijos ir Europos demokratų frakciją (EPP–ED). Tikėtina, kad jie sieks suformuoti naują politinę jėgą Europos Parlamente.
Steigiamoji sesija
Liepos 14–16 d. Strasbūre bus surengtas pirmasis plenarinis posėdis, kurio metu bus išrinktas naujas EP pirmininkas, 14 jo pavaduotojų bei 6 už administracinius ir finansinius reikalus atsakantys kvestoriai. Šiame posėdyje dalyvaus visi išrinktieji europarlamentarai, kurių pavardes Europos Parlamentui praneš kompetentingos ES valstybių institucijos.
Pasikeitus darbo tvarkos taisyklėms, pirmajam 7-osios kadencijos plenariniam posėdžiui pirmininkaus ne vyriausias pagal amžių narys, bet kadenciją baigiantis EP pirmininkas Hans-Gertas Pötteringas.
Kas vadovaus Europos Komisijai?
Liepos sesijos metu europarlamentarai taip pat spręs dėl Europos Komisijos pirmininko kandidatūros. ES šalių lyderiai dėl jos turėtų susitarti birželio 18–19 d. vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos posėdyje. Europos Parlamentas turi teisę ją patvirtinti ar atmesti.
Remiantis dabartiniu politinių jėgų išsidėstymu atrodo, kad savo postą išlaikys dabartinis Komisijos pirmininkas José Manuelis Barroso, kuris vakar oficialiai pastelbė kad kandidatuos antrai kadencijai.
Dauguma ES valstybių palaiko jo kandidatūrą. Savo paramą M.J. Barroso išsakė ir Lietuvos Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius.
Tačiau EP nėra vieningos nuomonės dėl Barroso. Socialistai teigia prieštaraujantys, jog Europos Komisijos ; pirmininku dar vienai kadencijai būtų perrinktas Barroso.
"J. M. Barosso atstovauja politikai, kuriai mes nepritarėme per rinkimus į Europos Parlamentą. Šiuo metu negaliu pasakyti, kad mano frakcija parems jo kandidatavimą antrajai kadencijai", - sakė Socialistų frakcijos vadovas Martinas Schulzas.
