Gegužės 21 d. Gruzijoje įvykę parlamento rinkimai nebuvo vien tik įprastas balsavimas: valstybė laikė demokratijos egzaminą, o politinės partijos ir blokai varžėsi praktiškai dėl vienintelio dalyko – tautos meilės prezidentui Michailui Saakašviliui. Pirminiai rezultatai liudija, kad prezidentą remiantis Jungtinis nacionalinis judėjimas naujajame parlamente turės konstitucinę daugumą. Jungtinis opozicijos blokas rinkimus vadina farsu, rezultatus – suklastotais, grasina tikru sukilimu ir tikina galintis į gatves išvesti šimtus tūkstančių savo šalininkų.
Parlamento rinkimuose Gruzijoje dalyvavo 12 sąrašų – trys blokai ir 9 partijos. Preliminariais balsų skaičiavimo rezultatais, prezidentą remiantis Nacionalinis judėjimas daugiamandatėje apygardoje gavo per 60 proc., jungtinė opozicija – apie 14 procentų balsų. Įstatymų nustatytą 5 proc. barjerą taip pat įveikė krikščionys demokratai ir leiboristai. Tokį būsimąjį jėgų išsidėstymą praktiškai tiksliai atspėjo ir exit polls – rinkėjų apklausa po balsavimo. Priešrinkiminiai tyrimai rodė, kad Nacionalinis judėjimas gali surinkti apie 50 proc., o jungtinė opozicija, vadovaujama buvusio kandidato į prezidentus Levano Gačečiladzės, – 25–40 proc. rinkėjų balsų.
Balsavimas Gruzijoje prasidėjo ir baigėsi aistringai – kaip ir dera šiai karšto temperamento Kaukazo valstybei. Neapsieita be muštynių, dažnų susistumdymų ir net rimtesnių incidentų: pranešama, kad abchazai susprogdino autobusus, vežusius gruzinus iš Galio rajono balsuoti, o vakarinėje šalies dalyje iš medžioklinio šautuvo pakeliui į rinkimų apylinkę buvo nušautas opozicijos agitatorius Gerontijus Kacija. Vienas iš jungtinės opozicijos lyderių Davidas Gamkrelidzė iškart pareiškė, kad tai – „tiesioginis susidorojimas“, tačiau policija tikina, kad įvyko buitinis nusikaltimas.
Kalbant apie labiau politines aistras, verta pažymėti, kad gruzinų opozicija jau iš anksto be užuolankų tvirtino, kad rinkimai bus nesąžiningi, o jų rezultatai – suklastoti, tą esą M. Saakašvilio administracija labai gerai moka daryti. Jų teigimu, valdžios partija galėjo surinkti viso labo kokius 30 proc. balsų, ir jei skaičiavimai nepasikeis – Gruzijos laukia tikras naujas sukilimas. Jau naktį iš gegužės 21-osios į 22-ąją Tbilisio centre buvo sušauktas protesto mitingas, į kurį vietoj žadėtų 100 tūkst. atėjo tik, skirtingų šaltinių teigimu, apie tris tūkstančius dalyvių. Taip pat skirtingi šaltiniai praneša, kad naktį prie Centrinės rinkimų komisijos būstinės buvo atgabentos vandens patrankos ir sutelktos specialiosios pajėgos, tačiau nieko nenutiko. Protestuotojai pastato nešturmavo, policija jėgos nenaudojo.
Rinkimai daugelyje posovietinių valstybių privalo išlaikyti teisėtumo egzaminą ir todėl ne paskutinį vaidmenį vaidina stebėtojai ir jų verdiktas. Šiuose Gruzijos parlamento rinkimuose dirbo apie 3 tūkst. užsienio ir apie 10 tūkst. vietinių stebėtojų. Net Rusijos politologai, kurie dažniausiai kritikuoja Gruzijos valdžią ir politiką, pripažįsta, kad rinkimai vyko normaliai. Maskvos universiteto Politinio prognozavimo tarnybos vadovas Aleksandras Karavajevas interviu „Rian.ru“ aiškino, kad priešrinkiminė kampanija Gruzijoje vyko nesąžiningai, nes buvo suvaržytos opozicijos galimybės naudotis žiniasklaida, tačiau balsų skaičiavimas vyko „palyginti sąžiningai“, nes esant tokiai armijai stebėtojų prirašyti porą dešimčių procentų kieno nors naudai – praktiškai neįmanoma.
Politologo teigimu, opozicijos pralaimėjimas buvo dėsningas, nes ji nesugebėjo išnaudoti visų galimybių ir nukreipti žmonių nepasitenkinimo esama padėtimi reikiama vaga.
Rinkimus Gruzijoje gerai įvertino ir NVS stebėtojai, pareiškę, kad esminių pažeidimų nepastebėjo. Ir nors kai kuriose rinkimų apylinkėse rezultatai yra anuliuoti, jie bendro vaizdo neiškreipė.
Užsienio naujienų agentūros cituoja Lietuvos stebėtojų atstovą, buvusį užsienio reikalų ministrą Antaną Valionį, kuris pareiškė, kad, nepaisant neesminių klaidų, „viskas liudija, kad rinkimai praėjo demokratinių normų rėmuose“.
Džiaugdamasis dėl rinkimų rezultatų, Gruzijos prezidentas M. Saakašvilis žurnalistams sakė, kad „tai ypatingas gruzinų tautos bruožas – nepaisant socialinių ir kitokių sunkumų, rasti savyje jėgų palaikyti reformas, euroatlantinę integraciją, Gruzijos vyriausybės politiką, siekiančią suvienyti valstybę“. M. Saakašvilio partija puikiai išnaudojo Gruzijos teritorinio vientisumo kortą ir, gali būti, gavo politinių dividendų iš santykių su Abchazija paaštrėjimo bei įtampos su Rusija. Niekas taip nesuvienija kaip išorės priešas. Be to, prezidentą remiantis Nacionalinis judėjimas rinkėjams žadėjo ryžtingai kovoti su skurdu, spręsti socialines ir ekonomines problemas (mažiausiai iki 100 JAV dolerių padidinti pensijas, plėsti pigių kreditų sistemą ir t. t.), o tai šioje neturtingoje valstybėje ypač aktualu. Dar vienas priešrinkiminis pažadas – kiekvienuose namuose bus gamtinės dujos ir geriamas vanduo. „Mes pasirengę tam išleisti šimtus milijonų dolerių“, – rinkėjams kalbėjo M. Saakašvilis.
Jei kalbėtume apie užsienio politikos prioritetus, iš esmės valdžios partijos ir opozicijos požiūris visiškai sutampa: euroatlantinė integracija ir santykių su Rusija normalizavimas. Tačiau komentuoti jungtinės opozicijos priešrinkiminę programą yra sunku: į vieną bloką susijungę kairieji, dešinieji ir centristai turėjo vienintelį tikslą – palikti Gruziją be M. Saakašvilio. Galbūt labiau iš bendro konteksto išsiskiria kai kurie programiniai krikščionių demokratų pažadai (pavyzdžiui, paskelbti stačiatikybę valstybine religija) ar viena kita leiboristų pozicija (pavyzdžiui, užkirsti kelią masinei valstybės turto privatizacijai).
Kaip toliau elgsis Gruzijos opozicija? Bandymas teisiškai užprotestuoti rinkimų rezultatus vargu ar bus sėkmingas. Tad protestuoti ir kovoti su „Mišiko režimu“ bus galima dviem būdais: agresyviai oponuoti parlamente arba politikuoti gatvėse. Žinoma, gruzinai yra impulsyvūs ir greiti protestuoti, tačiau jokia valstybė negali gyventi nesiliaujančios revoliucijos sąlygomis. Ir bene geriausias vaistas nuo panašių politinių aistrų – efektyvus socialinių ir ekonominių problemų sprendimas.
Šiandien Gruzijos opozicijai parlamento rinkimų rezultatai atrodo kategoriškai nepriimtini, tačiau viskas praeina. Praeis ir ši istorijos dalis.
Aušra Radzevičiūtė
