Bijojo, kad Taryboje jausis kaip ufonautas
Rinkimų balsavimo rezultatai rodo, kad šiauliečių nebetenkina dabartinė situacija ir šie nori naujų vėjų. Daugiausia palaikymo balsų – 16,65 proc. – šiauliečiai atidavė visuomeninio rinkimų komiteto „Artūro Visocko nepartinis sąrašas“ lyderiui – Artūrui Visockui. Pastarojo pavardė ne kartą linksniuota įvairiose žiniasklaidos priemonėse – esą vienas kaip pirštas į dabartinę Šiaulių miesto tarybą atėjęs nepriklausomas narys lyg Don Kichotas bergždžiai kovoja su vėjo malūnais, o dabar, girdi, neturėdamas patirties susiruošė sėsti į mero kėdę.
„Kai atėjau į Tarybos narius, aš galvojau, kad irgi pakliūsiu į tokią aplinką, kurioje jausiuosi kaip ufonautas ir nieko nesuprasiu. Bet išėjo taip, kad aš viršijau Tarybos nario įgaliojimus ir bendravau su įvairiausių ministerijų atstovais ir ten esu jau pakankamai gerai žinomas. Jeigu sugebėjau padaryti šitą darbą, galbūt sugebėsiu padaryti ir kitą. Kaip žinia, mokykloje nebuvau paskutinis, universitete nebuvau paskutinis, Taryboje nebuvau paskutinis, ir tarp merų, kurių bus 60, patikėkite, aš nebūčiau paskutinis“, – tikino pedagoginį išsilavinimą turintis, tačiau mokytojo darbą iškeitęs į privatų verslą A. Visockas.
Du, du, du...
Naujosios kadencijos Savivaldybės taryboje visuomeninis rinkimų komitetas „Artūro Visocko nepartinis sąrašas“ užsitikrino 5 mandatus. A. Visockas, paprašytas pristatyti savo „užnugarį“, suskumba patikinti, kad visi sąraše buvę žmonės yra verti vietos Taryboje. „Šis laikotarpis man ir buvo ypatingas tuo, kad aš supratau, kiek daug nuostabių žmonių yra Šiauliuose. Kiekvieną iš sąraše esančių 58 narių būčiau galėjęs siųsti į Tarybą“, – teigė jis. Tačiau, kaip žinia, iškovoti tik 5 mandatai.
Be A. Visocko vietas naujojoje Taryboje užims parlamento gynėjas, konservatorių „pamestas“ žmogus skulptorius Gintautas Lukošaitis, Šiaulių Didždvario gimnazijos biologijos mokytoja Irina Barabanova, „Šiaulių vandenų“ ekonomistė Simona Potelienė ir Vilniaus universitete humanitarinius mokslus krimtusi Rima Juškienė.
Akivaizdu, kad į mero kėdę nusitaikiusiam A. Visockui su sava „kompanija“ susitvarkyti pavyks, tačiau ar nekils problemų su Taryba, kurioje, kaip žinia, net devynių politinių jėgų margumynas. Kaip pavyks suburti koaliciją? „Va šitoje vietoje žiauriai liūdna. Pamenu, stoviu vadinamame štabe rinkimų naktį, matau rezultatus, mirguliuoja man tas Visockas akyse pirmas, bet tuo pačiu stebiu, kas darosi su Tarybos rinkimais. Ir supratau, kad bus vargas. Visi džiaugėsi, atbėga, šaukia, kad „Artūrai – tu pirmas“, bet aš jau žiūriu į priekį ir matau, kad ten du, du, du... Ir dabar iš tų du, du, du bandome kažką išrutulioti. Tikimės, kad pasiseks“, – sakė A. Visockas, pridurdamas, kad būtų gerai nustatyti aukštesnę procento kartelę, jog į Tarybą patektų mažiau partijų.
Kas sėstų į Administracijos direktoriaus kėdę?
Įsivaizduokime, kad po antrojo tiesioginių merų rinkimų etapo paaiškėja, jog naujuoju Šiaulių miesto vadu tampa A. Visockas. Ką pastarasis mato Administracijos direktoriaus pareigose? Išgirdęs šį klausimą kandidatas į merus iš pradžių išsisukinėja, girdi, ieškotų jaunesnio žmogaus, nes šis gali lengviau priimti daugiau informacijos, turi daugiau fizinių jėgų ilgiau padirbėti ir pan. Tačiau nevyniokime žodžių į vatą... Teiraujamės, kiek tiesos ganduose, kad Administracijos direktoriaus kėdėje atsidurtų jaunasis socialdemokratas Domas Griškevičius.
„Teisinga informacija. Palaikydamas socialdemokratų jaunimą ir matydamas, kad jie labai stengiasi kapanotis iš apačios, o jiems su keptuve vis duodama per galvą, jie grūdami atgal, prieš gal kokius metus Domui Griškevičiui pasakiau, jei kada susiklostys tokia situacija, aš tave norėsiu matyti Administracijos direktoriaus pareigose. Ir savo žodį ištesėsiu iki galo. Jei tik pavyks. Tik galima korekcija, iš tų pareigų – į mero pavaduotojo pareigas“, – galimą scenarijų dėstė A. Visockas, pridurdamas, kad nuolat kalbama, jog reikia palaikyti Šiaulių jaunimą, tačiau iki šiol partijos, užuot rodžiusios pavyzdį, elgiasi priešingai.
Esame lygiaverčiai partneriai
Šiauliečių nuomone, miestui naujos gyvybės galėtų įpūsti ir dar vienas nepartinio judėjimo lyderis, Seimo narys Valerijus Simulik, surinkęs 15,43 proc. šiauliečių rinkėjų balsų ir likęs antroje vietoje. Pastarojo pavardė žiniasklaidoje mirga ne ką rečiau. Tiesa, „žalio politiko“ etiketė V. Simulik neklijuojama. Net priešingai – teigiama, kad penkiolika metų Seimo slenkstį minantis šiaulietis puikiai susidorotų su miesto vado pareigomis. Pats kandidatas į merus tokių pasisakymų nesureikšmina ir tikina, kad tiek jis, tiek A. Visockas – lygiaverčiai partneriai.
„Manau, kad tiek Artūras, tiek aš visiškai susitvarkytumėme su šiomis pareigomis. Nemanau, kad kažkuris kenktumėme miestui. Jeigu kažko nesuprasime, yra komanda, su kuria reikia tartis. Juolab yra šiauliečių bendruomenė. Pavyzdžiui, viešų erdvių tvarkymas. Tikrai nemanau, kad tai yra kelių politikų ar trijų administracijos vadovų reikalas. Tai bendruomenės reikalas. Mano įsitikinimu, reikia mokėti ne tik pačiam būti protingam, bet ir girdėti, ką kiti sako. Ir tartis, tartis, tartis“, – sako jis.
Nomenklatūra užmigo letargo miegu
V. Simulik neslepia, kad rinkimų rezultatai jį maloniai nustebino. Paklaustas, kas, jo nuomone, lėmė tai, kad nepartiniai judėjimai Šiauliuose nušluostė nosis partijoms, Seimo narys susimąsto. „Manau, kad šiauliečiai nori pokyčių. Visa ta nomenklatūra, kuri susiformavusi nuo politikų antstato iki valdininkų, yra užmigusi letargo miegu. Mano supratimu, nepriklausomų judėjimų pergalė parodo, kad šiauliečiams norisi, jog kažkas būtų kitaip. Kad būtų kažkokie sujudimai, kad būtų kitaip tvarkomasi. Ir aš tikiuosi, kad tą egzaminą nepriklausomi judėjimai išlaikys“, – teigė jis.
Sakoma, kad vienas lauke ne karys. Kaip žinia, šiauliečių sprendimu, visuomeninis rinkimų komitetas „Valerijaus Simulik judėjimas „Už Šiaulius“ naujosios kadencijos Taryboje turės keturias vietas, kurias, V. Simulik teigimu, užims savo srities profesionalai: ekonomistas, finansistas Denis Michalenko, „universitetinis“ žmogus, kalbininkas Juozas Pabrėža, mokytoja metodininkė Regina Kvedarienė bei vienas kultūros lyderių Šiauliuose – Pranas Trijonis.
Partijų „mišrainė“ negąsdina
O kaip bus su partijų „mišraine“ būsimoje Taryboje? Ar nekils problemų sudaryti valdančiąją koaliciją? V. Simulik įsitikinęs – su šiuo iššūkiu pavyktų susidoroti tiek jam, tiek A. Visockui. „Manau, kad nesvarbu, kas laimėtų rinkimus, bet kuriuo atveju meras bus atsiribojęs nuo partinių struktūrų. Tikslas yra Šiauliai. Nesvarbu po kokia vėliava atėjo Tarybos nariai, svarbiausia, ar jie atėjo dirbti miestui. Jeigu nuo to atskaitos tašką turėsime, tai nematau jokių problemų. Bet aišku, jeigu atsitiks taip, kad partijos turės kitą atskaitos tašką – turėti postus, arba protegavimą savo žmonių į kažkokias pozicijas, tada bus bėdų“, – teigia V. Simulik.
Paklaustas, ar jau įsivaizduoja, kas galėtų užimti Administracijos direktoriaus vietą, kandidatas į merus pareiškia, kad iš kavos tirščių burti nenori. Tiesa, mintyse kelis kandidatus jis jau yra numatęs, tačiau jų viešinti kol kas nesiryžta. Girdi, būsima miesto Taryba taip pat turės savo pasiūlymų, kurie galbūt sutaps su jo mintimis. Jei ne – bus dėliojami argumentai, kodėl šios kėdės vertas vienas ar kitas žmogus.
„Galiu pasakyti tik tiek, kad prioritetas bus žmogui, išmanančiam administracinius dalykus. Ir dar būtų labai gerai, kad jis turėtų teisės pagrindus. Žodžiu, žmogus turi turėti elementarius įgūdžius valdyti kolektyvą ir gebėjimą prisiimti asmeninę atsakomybę. Nes žmogus, kuris sakys: „Aš nieko nežinau. Čia jūs prie manęs nelįskite“, netinka tokioms pareigoms.“, – įsitikinęs V. Simulik.
Darbo krūvis smarkiai padidėtų
Tiesa, lieka neatsakytas ir dar vienas klausimas, ar V. Simulik nebūtų gaila iškeisti Seimo nario kėdės į miesto mero kėdę. Pastarasis į klausimą atsako klausimu – o ką reiškia gaila? Girdi, tiek Seimo narys, tiek meras dirba miesto labui. „Manau, kad darbo padaugėtų daug kartų, bet kas kitas, jeigu ne tu? Gyvenime užduodu sau tokį klausimą, ar geriau už kampo pastovėti ir palaukti, kol kaimynas padarys darbą, ar geriau prisidėti ir padaryti tą darbą greičiau ir gal net geriau“, – baigdamas pokalbį sako jis.
