Per Seimo rinkimus sekmadienį ir RAIT vykdytos rinkėjų apklausos duomenys staigmenų beveik nepateikė, o vieninteliu didesniu netikėtumu tapo Tautos prisikėlimo partijos (TPP) pasirodymas, teigia RAIT valdybos pirmininkė Inga Nausėdienė.
I.Nausėdienės teigimu, žinant tikruosius Seimo rinkimų rezultatus, galima konstatuoti, kad spalio 12 dieną vykusi rinkėjų apklausa („exit poll“) pavyko.
„Tas pagrindinis penketukas buvo numatytas ir apklausoje. Žiūriu kai kuriuos skaičius, tai (jie - BNS) pakankamai arti. Gal šiek tiek daugiau viršijantys paklaidos ribą yra Tautos prisikėlimo skaičiai, o visi kiti yra paklaidos ribose“, - sakė I.Nausėdienė.
Pasak sociologės, Tautos prisikėlimo partijos rezultatų skirtumus apklausoje (11,20 proc. ir ketvirtoji vieta) ir suskaičiavus balsus rinkimų apylinkėse (15,27 proc. ir antroji vieta) tikriausiai nulėmė tai, kad daug (3888 iš 8522) apklaustųjų atsisakė pasakyti, už ką jie balsavo.
„Apklausos duomenimis, Tautos prisikėlimo partija nebuvo antroje vietoje. Aš atkreipiau dėmesį, kad labai daug žmonių - beveik kas antras, kuriuos mes kalbinome - atsisakė pasakyti (už ką balsavo – aut.). Galbūt galėjo būti tokia priežastis, kad dalis nenorėjo pasakyti, už kurią partiją balsavo, ir tai galėjo būti tos naujos partijos arba partijos, kurios buvo susikompromitavusios“, - svarstė I.Nausėdienė.
Ji priminė, kad panašios tendencijos buvo stebimos ir prieš rinkimus.
„Apklausose prieš rinkimus Tautos prisikėlimo partijos taip pat nebuvo tarp pirmaujančių. Jų rezultatai svyravo ties 8-9 proc. visose apklausose. Bet buvo didelis žmonių skaičius, kurie sakė balsuosiantys, bet nesakė, už ką“, - kalbėjo I.Nausėdienė.
RAIT valdybos pirmininkės nuomone, daug žmonių galbūt gėdijosi, baiminosi ir nenorėjo prisipažinti, kad jie vėl balsuoja už partiją, kuri „iš principo neturi akivaizdžios programos, visiškai nauja, atėjusi iš niekur, neturi specialistų tik jų lyderis yra žinomas ir žmogus Lietuvoje“.
„Galutiniai rezultatai mane netgi pozityviai nustebino. Galėjo būti ir blogiau. (...) Atsisakiusiųjų įvardinti, už ką balsavo skaičius buvo neįprastai didelis, nes paprastai būna, kad atsisakiusiųjų atskleisti savo pasirinkimą būna apie 30 procentų. Mes tas atsisakymo nurodyti, už ką balsuos tendencijas pradėjome stebėti nuo vasario mėnesio ir tas skaičius vis augo“, - sakė I.Nausėdienė.
Nors apklausos duomenimis liberalcentristams ir Liberalų sąjūdžiui sekmadienį ir trūko iki 5 proc. barjero, atsijojančio patenkančius į Seimą daugiamandatėje apygardoje, sociologės teigimu, tai, kad jie galų gale šį barjerą įveikė, nėra didelis netikėtumas, o numatytos paklaidos ribos nebuvo viršytos.
Pasak I.Nausėdienės, liberalų elektoratas yra žmonės, kurie balsuoja vakare, o RAIT apklausa baigėsi puse septintos vakaro, todėl iki balsavimo pabaigos - 20 valandos - dar buvo likę laiko surinkti paskutinius balsus, kurie nebuvo fiksuojami.
RAIT apklausos duomenimis sekmadienį už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) balsavo 21,02 proc. apklaustųjų, partiją „Tvarka ir teisingumas“ - 13,94 proc., Socialdemokratų partiją - 13,21 proc., Tautos prisikėlimo partiją - 11,20 proc., koaliciją „Darbo partija+jaunimas“ - 10,81 proc., Liberalų ir centro sąjungą - 4,83 proc., Liberalų sąjūdį - 4,21 proc. respondentų.
Pirmadienį suskaičiavus beveik visus rinkėjų balsus 2034 rinkimų apylinkėse TS-LKD yra surinkusi 19,58 proc. balsų, partija „Tvarka ir teisingumas“ - 12,73 proc., Socialdemokratų partija - 11,74 proc., Tautos prisikėlimo partija - 15,13 proc., koalicija „Darbo partija+jaunimas“ - 9,03 proc., Liberalų ir centro sąjunga - 5,31 proc., Liberalų sąjūdis - 5,68 proc. balsų.
