Rinkėjai Estijoje viena svarbiausių problemų nurodo kovą su nusikalstamumu. Kaip tikisi rinkėjai, spręsti šią problemą, taip pat gerinti vaikus auginančių šeimų ir mažas socialines garantijas turinčių žmonių padėtį turės naujasis parlamentas, kuris bus išrinktas šį sekmadienį (03.02). Tai rašo laikraštis "Postimees", remdamasis sociologijos centro "Faktum" surengtu tyrimu.
Pasak "Faktum" vadovo Juhano Kivirahko, tarp svarbių, rinkėjų nuomone, klausimų taip pat nurodyta demokratijos raida ir liaudies valdžia, prisijungimas prie NATO ir valstybės gynybos stiprinimas.
Užsienio politika ir tarptautiniais santykiais gyventojai, turintys rinkimų teisę, domisi vidutiniškai, pažymi sociologai. Ir vis dėlto 14 proc. rinkėjų tikisi, kad naujos sudėties parlamentas labiau stengsis gerinti santykius su Rusija, 11 proc. rinkėjų nori žinoti, kokio požiūrio laikosi į Estijos prisijungimą prie Europos Sąjungos (ES) partijos, už kurias jie ketina balsuoti.
Kaip rodo sociologijos centro "Emor" surengtos apklausos duomenys, vasario pradžioje balsuoti parlamento rinkimuose ketino 51 proc. rinkėjų, o per dvi pastarąsias savaites jų padaugėjo 10 proc. ir vasario antrojoje pusėje dalyvauti rinkimuose ketino jau 62 proc. rinkėjų.
"Emor" analitikas Aivaras Voogas (Aivaras Vogas) mano, kad rinkėjų aktyvumas per rinkimus pasieks 60 proc., rašo laikraštis "Postimees".
Maždaug penktadalis šių žmonių - Centro partijos lyderio Edgaro Savisaaro (Edgaro Savisaro) šalininkai, po jo eina opozicinės partijos - Tėvynės Sąjungos - lyderio Tunne Kelamo (Tunės Kelamo) ir Reformų partijos lyderio Siimo Kallo (Symo Kalo) šalininkai.
Estijos parlamento rinkimai vyks kovo 2 dieną. Rinkimuose dalyvaus 11 partijų ir 16 nepriklausomų kandidatų, iš viso į šalies parlamentą balotiruojasi 963 žmonės.
BNS
