Garsiam Maskvos Vachtangovo vardo akademiniam teatrui vadovaujantis režisierius Rimas Tuminas žada ten surengti lengvą lietuvišką invaziją – kviestis lietuvių kūrėjus, pristatyti lietuvišką režisūrą, o savo darbe taikyti lietuviško teatro principus.
„Tai įdomi patirtis. Manau, kad kultūros srityje galima nors dalelyte stumtelti abiejų šalių santykius, per kultūrą bandyti sumažinti dujų kainas. Taip galime pasiekti, kad mus išgirstų, parodyti, kad esame humaniški, įdomūs, pasirengę dirbti, pamažu trinti rusofobijos ribas“, – pirmadienį po susitikimo su premjeru Gediminu Kirkilu žurnalistams kalbėjo režisierius.
Teigdamas, jog kiekvienas naujas šeimininkas stengiasi išsivalyti namus, padaryti juose nors kosmetinį remontą, R. Tuminas jau pertvarkė Maskvos teatro repertuarą ir iš jo išbraukė šešis spektaklius.
„Tai reikia atlikti nedelsiant, kad būtų galima kalbėti apie ateitį, tolesnį kūrybinį procesą. Vieni iš šių spektaklių jau moraliai pasenę, ilgą laiką scenoje. Jau nuvargo pagyvenę aktoriai jaunus vaidinti. Kiti spektakliai visiškai neturi meninių vertybių skalės. Tad tenka kalbėtis su kūrėjais, aktoriais“, – sakė režisierius.
Pasak R. Tumino, dabar tiek Rusijoje, tiek už jos ribų sunku rasti su gilia dramaturgija, literatūra dirbančių kūrėjų, tad tenka pasitelkti lietuviškus išteklius.
„Dabar teatruose vyrauja lengvas pramoginis žanras, to trokštama, yra totalinis žiūrovų aptarnavimas. Teatrui reikia žmonių, kurie galvotų, mąstytų apie gyvenimą, likimus, nesvarbu, ar tai lietuviai, ar rusai. Rusijoje to rasti sunku, tad tenka grįžti prie Lietuvos režisierių, prie Lietuvos išteklių“, – kalbėjo režisierius.
R. Tumino kvietimo atvykti į Maskvą jau sulaukė ar artimiausiu metu sulauks choreografė Andželika Cholina, režisierius Jonas Vaitkus, dailininkas, kostiumų dizaineris Juozas Statkevičius, scenografas Adomas Jacovskis, kompozitorius Faustas Latėnas. Režisierius tikisi, jog į Rusiją praktikos atlikti ir savo pastatymų pristatyti atvyks ir jo studentai.
„Tai bus švelni lietuviška literatūrinė, meninė invazija“, – juokavo režisierius.
Pertvarkų Maskvos teatre ėmęsis R. Tuminas jau sulaukė ir kritikos, kaltinimų rusofobija, tačiau režisierius stengiasi nuo to atsiriboti, į viską žvelgti su humoru bei tęsti pradėtus darbus.
„Visada esi nusiteikęs geranoriškai, sieki teatro tikslų, bet tau po to primena, kad esi svetimšalis. Nors aš pabrėžiu, kad noriu išlikti svečiu ir objektyviai žvelgti į teatro procesus, tačiau visuose teatruose yra nuomonių, žmonių grupuočių, daug nostalgijos, tad buvau daug kaltintas priešiškumu, nemeile, neapykanta. Tai naktiniai, visada budintys, tikriausiai politinėms jėgoms atstovaujantys žmonės, kurie spėja šitą pabrėžti, akcentuoti. Tačiau po naktinių išsišokimų ateina profesionalios kritikos banga, teatralų vertinimai ir jie visada tą pirmą bangą nušluoja“, – kalbėjo R. Tuminas.
Režsierius teigia šioje kovoje jokių diplomatinių gudrybių nesiimantis ir stengiasi atsiduoti tik meniniam, kūrybiniam procesui.
„Aš pasišventęs tik darbui, teatriniam procesui, paieškoms teatro, kokį aš įsivaizduoju, tokį, kokį turime čia, Vilniuje, su savo mąstymais, estetiniu požiūriu. Noriu tai įgyvendinti ir ten“, – sakė R.Tuminas.
Pasak režisieriaus, Maskvos teatre egzistuoja kelios grupės, yra lyderiai, aplink kuriuos buriasi kiti aktoriai, tad šiuo metu pagrindinis tikslas – kolektyvą suburti, paversti „vieningu, išpažįstančiu, dalyvaujančiu kūrybiniame procese ansambliu“. Jei to nepavyks pasiekti per dvejus metus, R. Tuminas teigia svarstysiantis apie savo tolesnį buvimą Maskvoje.
„Jiems sunku įsivaizduoti, jie negali suprasti, kad menininkas, atvykęs į Maskvą, gali būti laisvas, gali atsisakyti, išvykti. Jie įsivaizduoja Maskvą kaip traukos centrą ir pasaulio sostinę. Aš pasilaidoti čia neatvažiavau, aš laisvas žmogus. Jei atmosfera teatre susiklostys gera, aš pratęsiu darbą, jei ne, neaukosiu savęs ir suprasiu, ką toliau daryti“, – sakė R. Tuminas.
Taip pat ir Vilniaus mažajam teatrui vadovaujantis R. Tuminas šiais metais naujais spektakliais žada džiuginti ir Maskvos, ir Lietuvos publiką. Šiuo metu režisierius Vachtangovo teatre repetuoja Williamo Shakespeare'o pjesę, o Vilniuje žada padėti išleisti Alessandro Baricco kūrinio „Aistrų pilys“ inscenizaciją, spektaklį apie kompozitorių Mikalojų Konstantiną Čiurlionį „Svajonių piligrimas“ bei pradėti savo spektaklio apie Adomą Mickevičių pagal M. Ivaškevičiaus pjesę kūrimą.
