Šiandien, spalio 27-ąją, minime Lietuvos saugumo darbuotojų dieną. Prieš gerą savaitę į viešosios erdvės sceną užlipęs ar į ją vieno dienraščio iškviestas garsios bendrovės "Dujotekana" garsus vadovas Rimandas Stonys Lietuvai ir pasauliui pranešė šį bei tą svarbaus. Kad žinia svarbi, verčia manyti dar ir tai, jog kalbėjo toks didelis verslininkas, taip mokantis ginti savo interesus ir užsiimantis rimtais, kaip parodė Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos parlamentinis tyrimas, reikalais.
Pratrūkusi nuoskauda ar prevencija?
Toks žmogus tokiame dideliame dienraštyje juk šiaip sau bet ko nepliurptų? O žinia tokia: VSD darbuotojai jam esą yra siūlę pirkti garsiąsias pažymas, kurias net kelerius metus žinyba slėpė nuo Seimo, siųsdama prieštaringus signalus. Buvo teigiama, kad tos nelemtos dvylika pažymų apie korupciją ir žiniasklaidos papirkinėjimą tai labai slaptos ir svarbios – galinčios atskleisti VSD paslaptis, tai visai niekinės ir nereikšmingos. Ligi šiol paprasti mirtingieji negali žinoti – kokia yra tiesa.
Kadangi, kaip galima nutuokti iš R.Stonio interviu, pažymų jis lyg ir nepirko, tai gal teisingas antrasis variantas ir visą tą "bevertę rašliavą" galima drąsiai skelbti tautai, kad ši įsitikintų, jog viskas gerai, ir pamirštų visą šią istoriją?
Tiesa, lieka keletas klausimų. Svarbiausias jų – kodėl apie tokį reikalą prabylama būtent dabar, kai tie "popieriai" atsidūrė ties paviešinimo riba? Lieka iki galo neaišku, kodėl R.Stonys, kuris turbūt laiko save brutalaus šantažo auka, iki šiol niekam nepateikė tokio šiurpaus nusikaltimo įrodymų?
Gali būti, kad tai ilgai nuoskaudą slėpusio žmogaus vieša išpažintis, noras išlieti sielą draugiško laikraščio puslapiuose. Gali būti ir kitaip. Labai subjektyviai man tai panašu į mėginimą iš anksto pasakyti, kad pažymos kurtos tik tam, kad apšmeižtų, apjuodintų ir apdergtų dorą verslininką, jo krištolinio tyrumo draugus valdžioje bei žiniasklaidoje.
Baisus skandalas ir niekas nieko?
Vis dėlto svarbiausia – ne tai. Buvęs VSD vadovas Mečys Laurinkus žiniasklaidai suskubo patvirtinti manąs, kad tos pažymos tikrai galėjo būti kurtos vien tik tam, kad būtų galima šantažuoti ir pasipelnyti. Netgi paragino tai ištirti. Visa žiniasklaida šiuos pasvarstymus pranešė.
Ir tikrai – koks siaubas: tokie rimti žmonės pasakoja, kad VSD pareigūnai kurpia šantažo įrankius ir pardavinėja slaptą informaciją. Jei tai tiesa, tai būtina kuo skubiau čiupti tuos esamus ar jau buvusius pareigūnus, išpurtyti iš jų visą tiesą ir pasiųsti į atitinkamos "prabos" valdiškas sanatorijas su seifinėmis durimis bei atitinkamu režimu. Jei, pavyzdžiui, buvęs kontržvalgybos vadas Vytautas Damulis, kuris pats Seimo komitetui pabaksnojo į tų pažymų numerius, bent jau žinojo, kad taip vyksta – jis neturėtų netgi vairuoti taksi, kaip yra dabar. Jei tai kuris kitas – lygiai taip pat. Jei tokių niekdarių dar liko kontoroje – siaubas dvigubas. Jei tai melas ir tauškalai – irgi būtų miela gauti oficialų to patvirtinimą. Tuomet teisinga būtų aiškiai galima laikyti anksčiau išdėstytą versiją, kad R.Stonio interviu tereiškia jo ir žiniasklaidos priemonės siekį užbėgti įvykiams už akių. Deja, atsakymų niekas neduoda.
VSD gal ir pradėjo kokį vidinį tyrimą, o gal ir nepradėjo – apie tai vis tiek nieko nepasakys. O ką reformuojama ir įvaizdį beviltiškai mėginanti pasiremontuoti prokuratūra? Niekas nepateikė oficialaus prašymo ištirti, vadinasi, nėra ir problemos? O gal kokį nors prašymą pateikė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Arvydas Anušauskas? Jei taip, tai kodėl apie tai niekas nieko nežino? Irgi paslaptis? Lyg ir neturėtų būti… Labai apmaudžiai blogai atrodo ši spengianti tyla po tokių griausmingų salvių. Ypač kai valdžioje tie, kurie prižadėjo kalnus reformų specialiosiose tarnybose ir teisėsaugoje. Mat labai primena solidarų visų norą, kad vanduo būtų kuo labiau drumzlinas. Sveikinimai VSD ir jo draugams valdžioje, versle ir žiniasklaidoje Saugumo darbuotojų dienos proga.
