Sėklas paprasčiausiai berkite ant dirvos taip, kad jos pasklistų kuo tolygiau, o tada grėbliu užberkite žemėmis. Geriausia, jei sėklos atsidurs centimetro gylyje. Menka bėda, jei nesugebėsite visko atlikti itin preciziškai – ridikėliai tikrai linkę daug ką atleisti.
Šis sėjos būdas leidžia sutaupyti laiko ir jėgų, tačiau ypač gausiu derliumi pasidžiaugti negalėsite. Ridikėliai išaugs ne patys stambiausi net ir tuo atveju, jei juos praretinsite.
Todėl jei daržoves planuojate parduoti, rekomenduojama pasinaudoti kitu būdu.
Jei svarbus derlius
Jei norite sudaryti ridikėliams optimalias sąlygas, žinokite, kad jie turi augti per 5 centimetrus vienas nuo kito. Taip juos pasėti pavyksta naudojant specialią žymėjimo priemonę – lentą su kas 5 centimetrus susmaigstytais centimetro ilgio dantukais.
Tokią lentą reikia uždėti ant lysvės, susmeigiant dantukus į dirvą, o tada į kiekvieną suformuotą skylutę įberti po sėklą. Šis būdas pranašus tuo, kad leidžia išauginti dailius, vienodo dydžio ridikėlius.
Jį rinktis verta ir tikintis kuo gausesnio derliaus.
Jei derlius ypač reikalingas, praėjus savaitei po to, kai ridikėliai sudygs, patręškite dirvą amonio salietra (20 gramų 10 litrų vandens). Toks sėjos būdas reikalauja daugiausia laiko, tačiau sąnaudos jį pasirinkus – pačios mažiausios.
Populiariausias variantas
Trečią būdą būtų galima pavadinti tarpiniu variantu. Jis, beje, populiariausias tarp sodininkų. Pirmiausia reikia suformuoti 1–3 centimetrų aukščio ežias (tiesa, formuoti reikia tokio gylio griovelius), paliekant tarp jų 20–30 centimetrų.
Sėklas reikia berti kas 3 centimetrus, o į tarpus tarp ežių įberti šiek tiek pelenų arba nitrofoskos. Jei bent du kartus praretinsite daigus, pavyks išsiauginti stambių ridikėlių.
Svarbu tai, kad taip paruoštas lysves labai lengva ravėti – juk tarplysvius pakaks tiktai pakaupti kauptuku. Laiko tokiai sėjai sugaišite ne per daugiausiai, bet derliaus sulauksite gana padoraus.
